Netgi du mano kaimynai (iš kažkur aštuonių, kuriuos taip vadinu) kiekvieną sezoną keliauja į Norvegiją namų statyt. Na, tiksliau plytų ir cemento panešiot pagrinde. Ir taip bene pusę metų jie pradirbo Skandinavijoje, po to pusmetį Lietuvoje tai dirba, tai nedirba, draugus, gimines lanko, ilsisi ir švenčia. Gyvenimu džiaugiasi. Bet pavasarį nekantriai laukia, kada vėl prasidės statybos darbų sezonas Norvegijoje ir vėl galės išvažiuoti uždirbti daugelio tūkstančių kronų, kurių pakaks ir dar pusmetį Lietuvoje neblogai pragyventi.
Turbūt tokių kaip anie mano kaimynai Lietuvoje tikrai netrūksta. Norvegija tapo svajonių, o gal išsigelbėjimo kraštu ir ne vienai šeimai. Didelės algos ir gana ilgai buvusi gana nedidelė konkurencija net tarp nekvalifikuotų darbininkų bene kiekvienam norinčiam pasidžiaugti norvegiškomis kronomis. Atlyginimai čia išties dideli, pagalbinio darbininko darbo užmokestis siekia maždaug nuo dviejų tūkstančių eurų. Jei gyvenama kokiame vagonėlyje keliese, valgomas pagrinde iš Lietuvos atsivežtas maistas ir nepramogaujama brangiuose klubuose ar baruose, per kelis mėnesius galima susitaupyti išties apvalią sumelę. Deja, dažnai pamirštama taupyti, ir didžioji dalis atlyginimo išleidžiama nepamatuotai brangiam maistui ar tiesiog linksmybėms. O gal tai tiesiog gyvenimas?
Tiesa, pastaruoju metu ištroškusiems norvegiško darbo darosi vis sunkiau. Į šią šalį suplūdo pastoviam gyvenimuivnemažai emigrantų ne tik iš mūsų Lietuvos, bet ir kaimyninių mažiau turtingų valstybių. Taigi konkurencija darbo rinkoje ženkliai išaugo. Jei prieš kelis metus pakakdavo vien tik atvykti į Norvegiją (o kartais įmonės net tai suorganizuodavo) ir išreikšti norą dirbi, tai pastaruoju metu jau prašoma ir šiokių tokių norvegų kalbos pagrindų, ir darbo įgūdžių, kartais netgi rekomendacijų iš kitų darbdavių. Taigi norintiems dirbti Norvegijoje tenka vis labiau pasistengti. Žinoma, gerai tiems, kurie čia gyvena arba sezoniškai važinėja jau ne pirmus metus – tokie paprastai žino darbo ir įsidarbinimo subtilybes, turi nemažai pažįstamų bei yra žinomi darbdavių. Tuo tarpu naujokams dažnai tenka eiti per įdarbinimo agentūras tiek Lietuvoje, tiek jau Norvegijoje, ilgai laukti darbo bei viltis nepermokėti už įdarbinimo paslaugas. Tas tiesa, darbas Norvegijoje patapo kur kas sunkiau prieinamu nei prieš keletą metų.
Tačiau lazda turi galus – šiuo metu klesti įvairios įdarbinimo agentūros, tarpininkaujančios tarp darbdavio ir darbuotojo. Klesti ir agentūromis apsimetę aferistai, imantys pinigus už įdarbinimą bet nieko realaus ir nepasiūlantys, arba po pinigų gavimo tiesiog pradingstantys. Dažnas atvejis, kuomet darbas gaunamas ir netgi apgyvendinama, tačiau viskas būna kitaip nei nupasakota – ne pilna darbo diena, mažesnė alga, gyvenimo sąlygos žymiai prastesnės. Tad kreipiantis pagalbos į agentūra dėl įdarbinimo Norvegijoje reikia gerai pagalvoti, pastudijuoti agentūros istoriją bei kitų klientų atsiliepimus. O geriausia išmokti norvegų kalbą, turėti gerą amatą ir patirtį bei patiems susirasti taip geidžiamą darbą Norvegijoje.
Parašykite komentarą