Gamtinės dujos plačiai naudojamos kaip kuras pramonėje, buityje, viešajame sektoriuje. Laimei, dujos, palyginus su nafta ir akmens anglimi, yra ekologiškesnis kuras: joms degant išsiskiria 30 proc. mažiau anglies dvideginio, nei deginant naftą, ir 45 proc. mažiau, nei deginant akmens anglį. Taip pat, lyginant su kitu iškastiniu kuru, degant dujoms išsiskiria mažesni azoto ir sieros oksidų kiekiai.
Gamtinių dujų pagrindinė sudedamoji dalis yra metanas, kuris sudaro nuo 50 iki 94 proc. sudėties, kiti komponentai yra etanas, propanas, butanas ir įvairūs lengvieji angliavandeniliai. Gamtinių dujų pranašumas yra ir tai, kad joms degant išsiskiria daug šilumos, todėl jos laikomos pigiu ir energetiškai efektyviu kuru.
Visgi, nors gamtinės dujos ir pigesnė, ir efektyvesnė alternatyva kitoms iškastinio kuro rūšims, jokia įmonė tikriausiai neatsisakys dar didesnio energetinio efektyvumo, nes tai reiškia galimybes investuoti sutaupytas lėšas į kitas svarbias sritis. O tokių sprendimų nuolat daugėja.
Šiuolaikinėmis technologijomis grindžiamoje pramonėje yra taikomi įvairūs gamtinių dujų perdirbimo būdai, kurie leidžia dar labiau padidinti energijos vartojimo efektyvumą, pavyzdžiui, maisto, gėrimų ir chemijos pramonėje. Tarkime, anaerobiniu būdu skaidant gamybos procese susidariusias vandens nuotekas, gaunamos pramoninės biodujos. Sukauptos metano turinčios dujos gali būti naudojamos kaip kuras, kurio pagalba būtų gaminama elektros ir šilumos energija. Taip pačios įmonės viduje atsiranda galimybė gaminti atsinaujinančią energiją, mažinti gamybos sąnaudas, mažiau teršti aplinką ir panašiai. Tiesa, atkreiptinas dėmesys, kad kuo šviežesnė anaerobiniam skaidymui pateikta žaliava, tuo iš jos išgautų pramoninių dujų kiekis bus didesnis. Anaerobiniam skaidymui reikalingas bakterijas rūgimas sunaikina.
Parašykite komentarą