Lietuvos Respublikoje pagrindinis uždarojo tipo ir atvirojo tipo akcinių bendrovių teisinio reglamentavimo šaltinis yra Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Šis įstatymas bendrovę apibrėžia kaip įmonę, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis.
Didėjant civilinei apyvartai, civiliniams santykiams darantis vis sudėtingesniems, dėl organizavimo formos patogumo atsirado vis didesnis poreikis asmenims organizuoti verslą per juridinius asmenis, kuriuos padėti įsteigti gali advokatas, teikdamas teisinę pagalbą (kas yra tolygu teisinės paslaugos). Žvelgiant į praėjusių kelerių metų Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių statistinę informaciją, matyti, kad nuolat didėja, lyginant su kitų juridinių asmenų rūšimis, abiejų teisinių formų akcinių bendrovių (ypač uždarųjų akcinių bendrovių) steigimosi skaičius.
Tačiau apie viską nuo pradžių…
Bendrovė yra viena iš juridinio asmens teisinių formų. Siekiant tinkamo bendrovės teisinio reglamentavimo išanalizavimo ir įvertinimo, manome, kad pirmiausiai būtina aptarti patį juridinį asmenį, jį kildinančias teorijas, nustatyti juridinio asmens požymius ir juridinio asmens tikslus.
Juridinio asmens pirmosios užuomazgos matyti senovės romėnų teisėje: kad teisės subjektu yra ne tik žmogus, bet ir žmonių susivienijimai, buvo žinoma jau Hammurabio teisynui[1]. Tačiau tik viešojoje senovės romėnų teisėje „…buvo skiriami įvairių rūšių žmonių susivienijimai: 1) universitas personarum, t.y. žmonių bendrija – valstybė (res publica), komuna (municipia), religinės, švietimo ir kitokios organizacijos (sodalitas, collegium, societas); 2) universitas rerum, t.y. kapitalo, turto korporacija, skirta tam tikram tikslui įgyvendinti. Privatinė teisė tokių žmonių susivienijimų neskyrė – vieninteliu teisių ir pareigų subjektu pripažino fizinį asmenį“[2].
Senovės romėnų teisė nedetalizavo tokių organizacijų sampratos, nes tuo metu dar nebuvo ryškaus poreikio teisinių santykių subjektus skirtyti į juridinius ir fizinius asmenis.
Vėliau kanonų teisėje atsirado „juridinio asmens“ sąvoka. Čia buvo pateiktos ir pirmosios juridinio asmens kilmės aiškinimo teorijos. XIII amžiuje Romos popiežius Innokentijus IV davė pradžią juridinio asmens fikcijos teorijai. Ši teorija juridinį asmenį apibūdina kaip žmonių sąmonėje egzistuojantį darinį, kuris neturi realaus kūno, valios, o veikia tik dėl žmonių (jo narių) atliekamų veiksmų ir jų išreiškiamos valios jo vardu. Todėl juridinis asmuo yra persona ficta, t.y. dirbtinis teisės subjektas, neturintis žmogui būdingų atributų, tačiau dalyvaujantis įvairiuose santykiuose savo, o ne jį sudarančių narių vardu[3]. Taigi, kanonų teisė jau pradėjo atriboti „asmens“ ir „žmogaus“ sąvokas, taip pat buvo pradėta ieškoti „asmens“ sąvokos apibrėžimo.
Daugiau informacijos šia tema gali suteikti šios srities profesionalas – advokatas.
Tęsinys kitam straipsnyje.
[1] H. G. Henn, John R. Alexander. Laws of Corporations and Other Business Enterprises, 3rd ed. Hornbook series, student edition. – United States: West publishing co., 1983. p. 14.
[2] Abramavičius, A., Mikelėnas, V. Įmonių vadovų teisinė atsakomybė. Vilnius, VĮ Teisinės informacijos centras, 1998. p. 248.
[3] H. G. Henn, John R. Alexander. Laws of Corporations and Other Business Enterprises, 3rd ed. Hornbook series, student edition. – United States: West publishing co., 1983. p. 15.
Parašykite komentarą