Būna situacijų, kai klasėje tarp 24 vaikų atsiranda vaikas, kuris yra hiperaktyvus, ar netgi dar blogiau agresyvaus elgesio, keliantis grėsmę savo bendraamžiams, tuo pačiu bauginantis ir jų tėvus.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkto nuostatos įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei imperatyvą – visur ir visada, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Šis reikalavimas yra privalomas tiek vaiko atstovams pagal įstatymą, tiek valstybės, vietos savivaldos bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina vaiko teisę į mokslą – vaikas turi teisę į mokslą, kuris ugdytų jo bendrą kultūrinį išprusimą, intelektą, sugebėjimus, pažiūras, dorovinę bei socialinę atsakomybę, sudarytų sąlygas asmenybei vystytis.
Taigi situacija tampa tikrai sudėtinga, ypač, kai šiais laikas taip saugomos vaiko teisės ir interesai. Vienas iš paprastų sprendimo būdų, hiperaktyvų, ar agresyvų vaiką perkelti į kitą klasę, tačiau iškart susiduriama su dviem užprogramuotomis problemomis. Tokiam perkėlimui turi neprieštarauti pats vaikas ir tokio vaiko tėvai (kas retai pasitaiko). Kita dar svarbesnė problema, tai jog klasės, į kurią perkeliamas „peštukas“ tėvai tikrai nesutiks su perkėlimu, kadangi tokiu atveju jų pačių vaikams kils grėsmė nukentėti nuo tokio vaiko. Taigi ką daryti?
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 2011 m. balandžio 11 d. priėmė įsakymą dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (Nr. V-579). Minėto aprašo pagrindu kiekvienoje mokykloje buvo sudarytos Vaiko gerovės komisijos, kurias paprastai sudaro pirmininkas – mokyklos direktorius ar jo pavaduotojas; socialinis pedagogas, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, sveikatos priežiūros specialistas, klasių vadovai, mokytojai ir auklėtojai.
Minėtos komisijos viena iš kompetencijų yra analizuoti mokyklos vaikų elgesio taisyklių pažeidimus, smurto, patyčių, žalingų įpročių, teisėtvarkos pažeidimų atvejus, sutartų tikslų dėl vaiko elgsenos gerinimo pasiekimo rezultatus, vaikui paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vykdymą, teikti rekomendacijas mokytojams dėl ugdymo metodų ir darbo organizavimo su vaikais, kurių elgesys yra nepageidaujamas.
Taigi klasės tėvų ar auklėtojos prašymu gali būti prašoma mokyklos direktoriaus sudaryti neeilinį Vaiko gerovės komisijos posėdį, kuriame privalo dalyvauti tos klasės vaikų tėvai, ir vaiko, kuris kelią grėsmę savo bendraamžiams tėvai. Svarbu paminėti, kad iki posėdžio turi būti išnaudotos visos pagalbinės priemonės, tai yra konsultacijos pas socialinius pedagogus, psichologus ar specialiuosius pedagogus, turi būti pateikiamos išvados dėl tokio vaiko elgesio ir pritapimo klasėje. Jei būtina į posėdį kviečiami ir vaiko teisių apsaugos specialistai, išklausoma tokio vaiko nuomonė dėl perkėlimo į kitą klasę.
Svarbu paminėti, kad viena iš alternatyvų, jog tokio posėdžio metu galima vaikui, kuriam reikalinga ypatinga priežiūra paskirti papildomą (padėjėją) mokytoją, tokiu būdu klasės bendraamžiai būtų apsaugoti nuo galimo tokio vaiko žalingo elgesio.
Kraštutiniu atveju dalyvavusių tėvų pritarimu Vaiko gerovės komisijoje slaptu balsavimu gali būti priimtas sprendimas, vaiką, kuris kelia grėsmę tiek sau, tiek savo klasės draugams, perkelti į kitą klasę. Svarbu paminėti, kad tokioje situacijoje skundus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui gali pateikti tiek perkeliamo vaiko tėvai, tiek tėvai, į kurių vaikų klasę perkeliamas toks „padauža“. Tuomet atliekamas išsamus tyrimas ir sprendžiama, ar nebuvo pažeidžiami vaiko ar kitų vaikų interesai.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 10 punktas nustato, kad mokinys, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su vaikų teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš valstybinės ar savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos. Mokinys tokiu atveju, dalyvaujant mokinio tėvams, mokyklos vadovui su mokyklos steigėju arba bendru steigėjų susitarimu, perkeliamas į kitą mokyklą ar kitą klasę.
Svarbiausia, jog visų suaugusiųjų rūpestis yra, kad vaikai jaustųsi fiziškai ir emociškai saugūs mokykloje. Tėvai turi bendradarbiauti su mokyklos darbuotojais, siekdami užtikrinti vaikų saugumą ir gerus mokymosi rezultatus.
Straipsnį parengė
Advokato padėjėja Agnija Lukaševič
Mob. +370 670 77108
Mob. +370 609 32348
El. p. [email protected]
www.frejerlaw.lt
Parašykite komentarą