Tam, kad neperkrauti kompiuterio darbastalio, mes į jį kopijuojame ne visą failą, o tik jo ikonėlę – tai gali būti filmas, programa ar segtuvas. Paspaudę  ikoną, mes automatiškai įgaliname failą, kuris tą ikoną atitinka. Jeigu patį failą pašalinsime, ikona praras savo funkcijas bei prasmę.

O dabar pabandykime įsivaizduoti, jog bet kuriam pasaulyje esančiam aktyvui tapo įmanoma sukurti savo “ikoną”. Ją galima sukurti materialiam aktyvui (auksas, varis, kitos medžiagos), energijos resursams (elektra, dujos), nekilnojamąjam turtui (žemės sklypai, namai), įmonės aktyvams (finansai, procentas nuo pelno, kompanijos valdymo teisės, akcijos), intelektinei nuosavybei (meno kūriniai, išradimai), o taip pat aktyvams, kurių anksčiau buvo neįmanoma apskaityti, “sandėliuoti” ir jais prekiauti (laikas, idėjos ir panašiai).

Taigi, aktyvai būna materialūs ir nematerialūs. Tarkime, vienas verslininkas gali turėti ir materialius aktyvus (staklės), ir nematerialius (prekės ženklas, patentai). Dar visai neseniai tokie aktyvai, kaip laikas nebuvo laikomi aktyvais apskritai, nes jį sunku pamatuoti, įvertinti ar įvykdyti sandorį. Tačiau dabar tokiems aktyvams jau galima sukurti “žetoną”, nukreipiantį į patį aktyvą.

Būtent toks virtualus “žetonas” ir yra tokenas, o teisių į aktyvą perdavimo skaitmeniniu – Blockchain technologija grįstu būdu – įgalinimo procesas vadinamas tokenizacija.

Tokenizacija, kaip procesas, nera techniškai sudėtingas, jeigu aktyvai, kuriuos ruošiamasi pervesti į tokenus, vienalyčiai ir tarpusavyje sąveikaujantys, pvz. sidabras – unciją sidabro galima tokenizuoti, juk uncija yra uncija, ir uncijai sidabro galima sukurti “sidabrinį tokeną”, kuris tiksiai atitiks reikiamą kiekį realaus sidabro. Skaitmeninį tokeną, skirtingai nuo paties nedalomo aktyvo, įmanoma išskaidyti į mažesnes dalis, nedalinant dalimis paties aktyvo – sidabro luitelio, todėl tokį modelį tampa įmanoma pritaikyti prekybos tikslais. Maža to, jei aktyvas tokenizuotas, jis tampa kur kas likvidesnis ir jį lengviau realizuoti.

Kiek kitaip yra su meno kūriniais – juk vienas kūrinys negali kainuoti tiksliai tiek, kiek kitas. Arba, pvz, monetos – jei viena sidabrinė moneta yra 1899 metų gamybos 1 USD, o kita moneta su tokiomis pačiomis charakteristikomis, – tokios pat prabos sidabro, vienodo svorio, tačiau ne antikvarinė – negali  būti prilygintos viena kitai, kadangi pirmoji turi dar ir kolekcinę vertę. Tačiau ir čia tokenizacija yra įmanoma. Tam tikslui yra kuriamos atskiros platformos, tenkinančios specifinius šios nišos poreikius, kur tam tikslui pritaikytų parametrų pagalba galima apskaičiuoti konkretaus tokeno vertę.

Panaši situacija nekilnojamojo turto sferoje. Juk du visiškai vienodi butai, net esantys tame pačiame name, gali būtų vertinami visiškai skirtingai, ir kaina gali ženkliai skirtis. Todėl tokiais atvejais aktyvo skaitmeninė versija (tokenas) yra padalinama dalimis, kur kiekvienas tokenas atitinka konkrečią aktyvo dalį.

Kokia Blockchain funkcija sandoriuose (smart contract)?

Įdomu tai, kad tokenizacijos proceso įvedimui pati Blockchain technologija nėra būtina – asmuo arba kompanija gali savarankiškai išleisti “žetonus” savo turimam aktyvui,- teoriškai pakanktų sukurti platformą, kurios pagalba būtų įmanoma perduoti teises į konkretų aktyvą tokenų pagalba.

Kam tada reikalinga Blockchain technologija?

Ji reikalinga užtikrinti saugumui. Materialūs ir intelektiniai aktyvai yra turtas, todėl tokenizacijos procesas turi būti visų pirma saugus, o taip pat ir maksimaliai skaidrus.  Juk bene kiekvienas gali sukurti tokenus, tarkime, žemės skypams, ir čia iškyla pasitikėjimo pardavėju klausimas – ar tie sklypai realiai egzistuoja, ar pardavėjas sąmoningai ir adekvačiai deklaruoja sklypo vertę, o gal vienam sklypui išleista tokenų emisija, skaičiumi gerokai viršijanti realybėje atitinkančius aktyvus? Juk galima vieną sklypą “padalinti” į 1000 tokenų, kai realiai ten “telpa” 10 tokenų, apgaulės būdu susižerti pinigus ir dingti.

Tam, kad būtų išvengta tokių atvejų, buvo sukurta nauja pinigų ir tokenų apskaitos sistema – Blockchain. Juk tokenai, po to, kai juos įsigijote, įgyja vertę ir patys tampa aktyvais. Todėl technologija BlockChain čia tinka idealiai – dėl skaidrumo, saugumo – kiekvieną tokeno sukūrimą ir transakciją galima lengvai atsekti. Blockchain – blokų grandinė – tai paskirstyta po viso pasaulio kompiuterius duomenų bazė, neprijungta prie jokio centrinio duomenis apdorojančio ir saugojančio serverio, t.y. decentralizuota,nepriklausoma, bet visiškai saugi sistema. Todėl BlockChain technologijos panaudojimas tokenizacijoje, ar bandymas nesankcionuotai įsikišti į tokenų registrą yra iškarto užfiksuojamas ir laiku suvaldomas. Maža to, išvengiama būtinybės naudotis tarpininkų  – bankų, notarų ir tt. – paslaugomis sandorio metu, o patys sandoriai tampa greiti, patikimi ir saugūs.

Investicijos į tokenus

Šioje srityje vyksta pasaulinis kriptokapitalo sprogimas. Viena naujausių ryškių tendencijų rinkoje – kompanijos akcijų, opcionų ar dalių (angl. shares) tokenizavimas. Tai suteikia naujas galimybes tiek kompanijoms, tiek investuotojui. Kompanijoms tai leidžia pritraukti papildomo kapitalo, skaitmenizuoti paslaugų apmokėjimą nuosava kriptovaliuta, sujungti tradicinę ekonomiką su naująja kriptoekonomika, būti naujojo ekonominio lūžio priešakyje bei jame tiesiogiai dalyvauti.

Tuo pačiu tai yra idealus būdas apeiti tradiciškai vėluojančias reguliacijas. Perspektyvios kompanijos ieško finansavimo, bet dėl to, jog reguliacijos paprastai yra labai griežtos ir uždelstos, atrandami aplinkkeliai, tokie, kaip Blockchain technologijos, – verslas visada lenkia reglamentavimo procesus, o idėjos gimsta pirmiau, negu joms valstybiniu mastu pritaikomas reguliavimas.

Taigi, įmonė gali sukurti akcinį kapitalą, sąlyginai prilygindama vieną tokeną vienai akcijai. Egzistuoja infrastruktūros, pagrįstos kriptotechnologija, kaip „Bitcoin“, „Ethereum“ ar kitos, palaikančios valiutines sistemas ir išmaniuosius sandorius. Tokenai įkeliami į Blockchain,- taip atsiranda galimybė juos registruoti ne įmonių registrų centre, o kriptoregistre, kur patikimai saugoma visa informacija apie įmonių turimą tokenų skaičių ir sandorius. Tokiu atveju naujai registruojama įmonė neprivalo savo akcijų kapitalo oficialiai registruoti bendrovių registre, o gali tiesiog išleisti tokį tokenų skaičių, kiek ketina leisti akcijų. Tokenus įsigyti gali ir vienas, ir milijonas asmenų. Tai atveria galimybes investuoti į tokenus ne vien investiciniams fondams ar stambiems investuotojams, bet ir  “paprastiems” žmonėms, sutelktinio investavimo būdu (angl. Crowdinvesting).

Viena tokių kompanijų, stabiliai besivystanti ir sparčiai užkariaujanti keleivinių ir krovininių pervežimų rinką,  yra aukštųjų technologijų transporto ir logistikos startuolis SkyWay Technologies, kuris 2018 metais tokenizuos pirmiausia investicinius paketus, o paskui ir paslaugas. Kiekvienas turi galimybę investuoti į šakninę technologiją ankstyvoje stadijoje ir  ženkliai padidinti savo kapitalą netolimoje ateityje.

Ekologiškas antžeminio lygio transportas SkyWay