Lakštinis asbocementas labiausiai perspektyvus trisluoksnių plokščių ir panelių apmušui. Tokios konstrukcijos naudotinos visuomeniniams, gyvenamiesiems ir net pramoniniams pastatams. Jos gali būti naudojamos kartu su skaidriomis konstrukcijomis. Skirtingos apmušo ir vidinio sluoksnio medžiagos patikimai suklijuojamos tada, kai vienos iš jų tamprumo modulis yra mažas. Tokias savybes turi putplasčiai ir koriaplasčiai. Medienos pluošto plokštės yra kur kas standesnės. Suklijavus jas su standžių apmušu, siūlėse atsiranda dideli Įtempimai, nes šių medžiagų šiluminio plėtimosi koeficientai labai skiriasi. Dėl to aliuminio apmušą su medienos pluošto plokščių koriu galima klijuoti kaučiukiniais ar kitos markės klijais, kuriais suklijavus siūlė yra paslanki. Tokios trisluoksnės plokštės naudojamos mažiau apkrautiems pastato elementams (pavyzdžiui, kabantiems sienų paneliams). Medienos pluošto plokščių ir asbocemento fizinės charakteristikos panašios. Dėl to šios medžiagos gali būti stipriai suklijuojamos epoksidiniais ar fenoliniais klijais, sudarančiais standžią siūlę.
Skaidrių trisluoksnių konstrukcijų vidiniam sluoksniui naudojami banguoti skaidraus stiklaplasčio lakštai, stiklaplasčio arba aliuminio tinklelis — korys. Konstrukcijos termoizoliacijai pagerinti gali būti panaudojamos skaidrios plėvelės, kurios suskaido koriaplast Į atskirus narvelius.Apvadas saugo plokščių vidini sluoksnį nuo mechaninių pažeidimų, drėgmės ir yra denginių bei sienų plokščių siūlių elementas. Kartais išilginiai apvado elementai atlaiko lenkiamos konstrukcijos kirpimo jėgas ir sujungia abu apmušus į vientisą elementą. Apvadas dažniausiai daromas iš tų pačių medžiagų, kaip ir apmušas, nors ji ne visuomet galima daryti vienalytį. Pavyzdžiui, kai plokštė plona arba apvadas aliumininis, per apvadą gali susidaryti „šalčio tiltelis”. Dėl to tie apvado elementai, kurie yra blogi termoizoliatoriai, daromi su tarpikliais, arba apvadui naudojamos pakankamai stiprios, sunkiai degios termo-izoliacinės medžiagos (polivinilchloridinis putplastis ir pan.). Trisluoksnės denginio plokštės dedamos tiesiog ant sijų, santvarų, rėmų rygelių ir kitų pagrindinių denginj laikančiųjų elementų. Dažnai yra ekonomiška dėti trumpas plokštes ant ilginių, nes, esant mažesnei angai, plokštės storis (vidinis sluoksnis) nustatomas, atsižvelgiant tik į termo-techninius apskaičiavimus.
Daugiaaukščiams pastatams dažniausiai projektuojami pakabinti trisluoksniai sienų paneliai. Jie pritvirtinami prie pastato pagrindinio karkasiniai namai elementų |dėtinėmis detalėmis, kurios nevaržo panelių deformacijos nuo šilumos, šalčio ir drėgmės. Denginio plokštės nuo sienų panelių paprastai skiriasi tik storiu. Jų ilgis atitinka laikančiųjų konstrukcijų žingsnį, kuris paprastai yra 6 m, o plokščių plotis — iki 1,5 m. Sienų panelių plotis atitinka vertikalųjį pastatų modulį ir jis dažniausiai būna 1,2 m. Dėl nedidelio asbocemento stiprumo tempiant, denginio plokštės gaminamos iki 30 cm storio. Sienų panelių storis yra nustatomas, atsižvelgiant i leistiną įlinkį nuo vėjo krūvio ir šiluminius-konstrukcinius reikalavimus. Sie paneliai gaminami dažniausiai iki 16 cm storio. Asbocementinių lakštų, naudojamų plokščių apmušui, storis būna 8—10 mm, o panelių apmušui — 6—8 mm. Sienų panelių vidinis sluoksnis dažniausiai daromas iš putpiasčio ir medienos pluošto plokščių korių. Kadangi putpiasčio tamprumo modulis ir atstumas tarp apvado elementų nedidelis, tai lenkiamos plokštės vidiniame sluoksnyje įtempimų beveik nėra. Lenkimo momentas pakeičiamas jėgų dvejetu. Ašines jėgas čia atlaiko apmušas, o šlyties — apvadas. Putplastis padidina apmušo atsparumą praspaudžiant ir pramušant, neleidžia jam išsipūsti. Panelių apmušo išorinis paviršius gali būti dažomas polivinilchloridi-niais, silikatiniais dažais. Jei apmušą reikia sudurti, tai siūlė daroma ties storesne skersine briauna maždaug angos ketvirtadalyje. Siūlė uždengiama asbocementinių antsiūliu.
Parašykite komentarą