Plokščiapėdystė, tai dažna pėdos deformacijos forma, kuri ima itin varginti, jei žmogus daug laiko praleidžia ant kojų ar aktyviai sportuoja. Pilnapadės moterys susiduria su problema, jei nori avėti aukštakulnius – kojos labai greitai pavargsta, vargina erzinantis skausmas.
Jei pažiūrėtume į taisyklingai stovinčio žmogaus pėdą iš šono, tai pastebėtume, jog ji ties viduriu yra pakilusi nuo žemės, kitaip tariant, išgaubta. Tai vadinama pėdos skliautu. Normaliai jis yra pakilęs ir matomas plika akimi. Plokščiapadžių žmonių pėdos skliauto beveik nematyti, nes jis žemas arba jo iš viso nėra. Tokia skliautinė sandara būtina, kadangi pėda veikia tarsi spyruoklė. Ji į žemę remiasi trimis taškais: ties pėdos pirmojo piršto ir padikaulio sąnariu, ties penktojo piršto ir padikaulio sąnariu, ties kulnu.
Taigi, kūno svoris į žemę paskirstomas būtent per šiuos taškus. Einant jie amortizuoja, sušvelnina kūnui tenkančias jėgas ir dalį jų panaudoja atsispyrimui. Plokščioje pėdoje ši funkcija yra sutrikusi ir į žemę remiamasi visu padu.
Skliautas reikalingas tam, kad vaikščiodami išlaikytumėm pusiausvyrą, jis amortizuoja mūsų judesius. Pėda normaliai funkcionuoja tuomet, kai ją veikiantis krūvis subalansuojamas stiprių raiščių ir raumenų. Jeigu raumenys ir sausgyslės silpsta, pėda deformuojasi: padas tampa visiškai lygus, netenkama labai svarbios amortizuojamosios funkcijos. Tokiu atveju nukenčia stuburas, kojų sąnariai. Jų paskirtis visiškai kita, todėl amortizacijos funkcijos visiškai atstoti negali. Žmogus vaikščiodamas greitai pavargsta, jam skauda pėdas, klubus, nugarą juosmens srityje.
Skausmas atsiranda tada, kai išsenka organizmo jėgos normaliai judėti. Spėja nukentėti ir kelių, ir klubų sąnariai, pakinta laikysena. Visa tai gali sukelti artrozę ir skoliozę, nereta ir venų varikozė – šiuo atveju padėti pacientui būna ypač sunku, reikia ilgo gydymo kurso, kartais – ir chirurginės intervencijos.
Parašykite komentarą