Kiekviena mama nori, kad kūdikio žindymas būtų sklandus, neskausmingas ir malonumą teikiantis procesas, nes kiekvienas žino kūdikio maitinimo krūtimi naudą kūdikiui ir mamai. Tačiau motinystė – etapas, kai kartais neigiamų emocijų išvengti nepavyksta: mama jaučiasi pavargusi, patiria stresą arba baimę, o tai gali atsiliepti žindymo procesui. Taigi, kaip susiję yra žindymas ir emocijos?
Dėl neigiamų mamos emocijų: nuovargio, įtampos, baimės, streso, gali sutrikti motinos pieno tekėjimas, gali pieno sumažėti arba jis gali visiškai išnykti, taip pat pienas gali gamintis, tačiau netekėti, nes pieno išsiskyrimą reguliuoja nervų sistema. Tada mama dar labiau išsigąsta, o tai dar labiau atsiliepia organizmui. Taip patenkama į užburtą ratą. Tačiau net ir taip atsitikus, reikia bandyti kūdikį žindyti, nes motinos organizmas yra sudėtas taip, kad kūdikiui pradėjus žįsti, pieno tekėjimo refleksas automatiškai „įsijungia“. Žinoma, tai suveikia ne visada: ypač kraštutiniais atvejais, pieno tekėjimo refleksas gali būti sutrikdytas itin stipriai ir automatiškai „neįsijungti“, todėl labai svarbu vengti neigiamų emocijų
Paprastai pieno tekėjimo refleksas būna toks stiprus, kad kūdikiui pradėjus žįsti vieną krūtį, iš kitos pienas taip pat pradeda tekėti. Kad mama pieno neprarastų, verta išbandyti specialius pagalbininkus – krūtų gaubtus, kurie surenka ištekėjusį pieną, kurį vėliau galima supilti į specialius mamos pieno laikymo indelius ir sumaitinti kūdikiui kito maitinimo metu.
Taigi, žindymas ir mamos emocinė būsena – labai stipriai susiję, todėl svarbu, kiek tai įmanoma, vengti neigiamų emocijų, dėl kurių gali sutrikti mamos pieno tekėjimas, ir nepapulti į užburtą ratą, kai dėl to mama pradeda dar labiau nervintis. Svarbu žinoti, kad dažniausiai kūdikio žindymas savaime sutvarko šią problemą.
Parašykite komentarą