Natūralus žmogaus poreikis žinoti, kiek ir ko tiksliai jis turi, kiek uždirba ir kiek išleidžia, vertė sisteminti informaciją ir sudarė sąlygas atsirasti apskaitai. Dar Mesopotamijoje ir Senovės Egipte dirbo šios srities specialistai, tuo metu vadinami raštininkais arba ekonomais. Vėliau ėmė kurtis apskaitininkų biurai.
Žlugus Romos imperijai, ūkinės veiklos plėtra sustojo. Ir tai nulėmė apskaitos sąstingį. Nuo V amžiaus pabaigos iki pat XIII amžiaus apsaitą daugiausiai vykdė stambiausi žemvaldžiai – vienuoliai. Smulkieji gamyklininkai ar amatininkai apskaitos darbus atlikdavo patys.
Baigiantis viduramžiams, imtos steigti apskaitininkų akademijos ir rengiami profesionalūs apskaitininkai. Stipriausią poveikį turėjo itališkoji apskaitos sistema. XVI–XVIII a. pasirodė daug apskaitos vadovėlių įvairiomis kalbomis.
Didelę paskatą plisti buhalterinei apskaitai davė kapitalistiniai santykiai. XIX amžiuje apskaitininkai pradėjo lyginti pardavimo kainą su savikaina ir taip išmoko apskaičiuoti pelną. Netrukus apskaitos informacija pradėta profesionaliai sisteminti ne tik įmonių, bet ir valstybiniu mastu.
Kas buhalterinė apskaita yra šiandien? Šiandien buhalterinė apskaita gali suteikti 80 procentų visos informacijos apie įmonės finansinę veiklą ir padėtį. Tai yra įvairių įmonėje vykstančių finansinių operacijų fiksavimas, grupavimas ir analizavimas. Paprastai tariant, buhalterinės apskaitos paskirtis liko nepakitusi nuo jos atsiradimo pradžios: apskaita renka informaciją, ją sistemina ir teikia išvadas.
Apskaita Lietuvoje, kaip ir kitose rinkos ekonomikos šalyse, vykdoma pagal visuotinai pripažintas normas, arba bendraisiais apskaitos principais. Šie principai numatyti Europos Sąjungos ketvirtojoje direktyvoje ir Tarptautiniuose apskaitos standartuose.
Teikiamos buhalterinės apskaitos paslaugos privalo atspindėti kiekvieną finansinę įmonės operaciją. Ataskaitoje nurodomi visi informaciniai rodikliai apie finansinių išteklių naudojimą, lėšų bei jų šaltinių būklę ir t.t. Susisteminti duomenys suteikia daug informacijos apie finansinę įmonės veiklą ir jos būklę. Ši informacija savo ruožtu leidžia sėkmingiau vykdyti įmonės veiklą.
Kuo kokybiškesnė buhalterinė apskaitos ataskaita, tuo išsamesni ir tikslesni ataskaitos rezultatai. Tikslūs rezultatai teikia neklaidinančią ir aiškią informaciją įmonių vadovams, kurie netrukus gali priimti sprendimus efektyvesniam ir kokybiškesniam įmonės valdymui bei darbui. Apskaita svarbi ne tik įmonių vadovams, bet ir kiti suineresuoti įmonės vidiniai vartotojai, ypač akcininkai. Jiems verslo sėkmė itin svarbi, todėl kokybiškos buhalterinės apskaitos ataskaitos jiems suteikia žinių apie realią įmonės finansinę padėtį.
Parašykite komentarą