Kategorijos

Gręžtiniai pamatai

Šiuo metu Lietuvoje pastebima tendencija, kuomet statant individualius namus populiariausia įrengti susiliečiančių polių sieną. Rengiant šiuos polius, juos reikia gręžti kas antrą, tarp polių paliekant 10-15 cm tarpus. Praėjus porai dienų, vėl atliekami polių gręžimo darbai, kuomet gręžiamas kas antras polius į anksčiau paliktus tarpus. Pastebima, kad pro paliktus tarpus gali pradėti sunktis vanduo, tačiau jis netrukdo statybai, nes jį labai paprasta ir lengva nusiurbti.
Rengiant atitvarinę sieną galimas variantas metalinių lovių sukalimas, kuomet tarp jų yra sustatomos medinės lentos. Ateityje, kai įrengsite nuolatines sienas, pastaruosius lovius – galėsite ištrakti. Statyboje rengiant atramines sienas, taip pat galima naudoti taip vadinamas „šuntines“ sienutes, kitaip lietuviškai jos dar vadinamos spraustinėmis, įlaidinėmis arba lakštinėmis. Tai profiliuoti metaliniai lakštai, įvibruojami arba sukalami į gruntą. Šis variantas labiausiai naudojamas krantinėse. Jei norint apsieiti be vibracijų ir atraminių sienų įrengimą atlikti įspraudimo būdu – teks nusivilti ir ilgai ieškoti specialios statybinės technikos, nes po kolkas Lietuvoje tokio aparato dėl jo didelės kainos niekas neturi.
Kuomet yra įrengiamai gręžtiniai pamatai – dugno stiprumo EC7 vertinimas turi būti mažesnis negu kaltinių ar spraustinių. Paklausite kodėl – atsakymas paprastas, paprasčiausiai gręžiant polius nuo šonų ant dugno prikrenta grunto ir taip pabloginama galia. Nors atsitikus tokiems nenuplanuotiems veiksmams – yra speciali technika, kuri išvalo dugną. Jei polių duobės gręžtiniams pamatams įrengiamos didesnės, kuomet į jas gali tilpti ir žmogus – elementariausias variantas bus įlipti į duobę ir su kastuvu iškasti subyrėjusį gruntą. Tas pats žmogus galėtų ir praplatinti dugną, tokiu atveju polio padas būtų didesnis ir jo laikomoji galia taip pat padidėtų. Jei rengiami gręžtiniai pamatai yra numatomi gilesni, arba esant silpnam gruntui, privalomas apsauginis dangtis. Rengiant polius gilesnius nei 20metrų gylyje būtina atlikti tyrimus, kurių metu išsiaiškintumėte ar apačioje neišsiskiria metano dujos, nes jomis gali apsinuodyti žmonės. Amerikoje, kuomet įrengiami tokio gylio gręžtiniai pamatai, yra uždrausta į tokio gylio duobes leisti statybininkus. Polių užpylimas galimas iš bunkerio, tačiau esant dideliam gyliui, patartina naudoti siurblį, dėl to betono kritimo aukščio. Statybose pažymėtina, kad gręžtinių pamatų poliai gali būti įrengiami net iki 77 metrų gylio. Tačiau Lietuvoje galima nerasti tokios technikos, kuri įrengtų tokio gylio pamatus, o atsižvelgiant į grunto savybių situaciją greičiausiai nebūtų ir poreikio.
Kuomet įrengiami gręžtiniai pamatai būtina ištirti gruntinių vandenų lygį. Svarbu įsitikinti ar grunte nerasime spūdinio vandens (tai vanduo tarp dviejų nelaidžių molio sluoksnių), nes jei atliksime gręžimo darbus iki šių vandenų, jis greičiausiai iškils į žemės paviršių. Gruntinius vandenis galima pažeminti iri nusiurbti adatiniais filtrais. Tačiau būtina atsižvelgti į tokią situaciją, kuri gali susidaryti nusiurbus vandenis: galimas sėdimo atsiradimas šalia esančių gruntų sluoksniuose ir tai turės įtakos šalia stovintiems pastatams. Šiuo atveju kol vyksta namo statyba patartina atlikti tik laikiną gruntinio vandens pažeminimą. Atliekant darbus su gruntiniais vandenimis taip pat būtina pasidomėti kokie yra kaimynų namų pamatai, nes jei buvo naudoti mediniai poliai nusiurbus vandenis – juos supūdysite.
Kuomet gręžtiniai pamatai jau įrengti būtina juos apšiltinti. Hidroizoliacinėmis medžiagomis gali būti: tiek akmens vata, tiek ekstruzinis polistirenas ar putų polistirolas. Kokią medžiagą pasirinksite – priklauso nuo jūsų paties.

Naujausi straipsniai

reikia hostingo?

Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *