Kavos ir literatūros draugija

Tikriausiai ne vienam žodžiai „Austrija” ir „Viena” asocijuojasi su
maistu. Vienos šnicelis, tikras austriškas obuolių pyragas „Apfelstrudel”,
o prie pyrago, be abejo, tikros Vienos kavos puodelis.

Besilankantiems Vienoje tai yra pramoga, kavos mėgėjams – buvimas
antruosiuose namuose, menininkams ir literatams tai – tam tikra
institucija.

„Pirmuoju savo skiemeniu žodis ‘kava’ reiškia gėrimą, antrasis ‘kavos’
skiemuo pabrėžia kavines ir kavos namus Vienoje ir visoje Austrijoje, kiek virti dešreles
kurie yra austrų gyvenimo būdas”, 1978 metais rašė Hans Weigel. Ir tai
yra absoliuti ir nenuginčijama tiesa. Tik Vienoje yra 650 tikrų
austriškų kavinių („kavos namų”), taip pat nesuskaičiuojama galybė
kavos barų, kavos restoranų, picerijų – kavinių… Ir beveik 100
kavinių, kur aptarnaujantysis personalas vilki tik juodus ir baltus
drabužius, o kavinių įranga primena „senus, gerus laikus”: medinės
grindys, marmuriniai stalai, paprasti krėslai ir pliušu apmušti
suolai.

Beje, gilias tradicijas turintys kavos namai Austrijoje atsirado ne
itin seniai. 1863 metais, antrosios turkų Vienos apgulties metu,
Georgas Kolschitzky įkūrė pirmuosius kavos namus Vienoje (prieš tai
paskleidęs legendą apie itin senas ir gilias turkų tradicijas lankytis
kavinėse), kurie buvo literatų, menininkų, bohemos susitikimo vieta.
Tuomet ir įsigalėjo tradicija, kad kavos namuose turi būti patiekiama
nesuskaičiuojama galybė kavos rūšių taip, kaip tai daroma itin aukštos
klasės restoranuose. Turėjo skirtis tik kaina, bet ne aptarnavimas ar
kavos bei pyrago kokybė.

Galima drąsiai teigti, kad Vienoje skirtingų profesijų žmonės turi
„savo” kavines. Įvairių ministerijų dirbantieji renkasi panašiose į
Café Ministerium, esančią Georg – Coch aikštėje, meną studijuojantys
renkasi Stubenringe esančią Prückel, politikai neaplenkia Landtmann
Dr. – Karl – Lueger žiede. Kavinėse filosofuojama, medituojama,
skaitomi laikraščiai, bambama, žaidžiama šachmatais arba šaškėmis su
visiškai nepažįstamais, diskutuojama apie Dievą ir pasaulį ir dar daug
kas daroma. Ir, žinoma, mėgaujamasi nuostabia kava ir burnoje
tirpstančiais pyragaičiais.

Viena primena „į Viduržiemio jūrą atgręžtą, pirmykštį romėnišką
miestą”, 1960 – aisiais aiškino didysis romantikas Heimito von Doderer.
Būtent todėl Vienos kavinėse jaučiamas „meditacinis stilius ir jokio
tikslo nereikalaujantis beviltiškai bėgantis laikas – jausmas, kurį
žino kiekvienas, apsilankęs tik tikrose turkiškose kavinėse.”