Kiekvienam, tiek „naujai iškeptam“ verslinkui tiek „senam vilkui“, gyvenime tenka susidurti su Lietuvos biurokratijos subtilybėmis. Dažniausiai biurokratija siejama su valstybinėmis institucijomis ir valdžios vis keičiamais įstatymais.
Pirmas biurokratijos labirintas verslininką pasitinka, kai jis nori įsisteigti įmonę. Šiuo metu Lietuvoje yra aibė visokiausių reikalavimų įmonės steigėjams. Pirmiausia ir universali sąlyga visiems juridiniams vienetams ta, kad būtinas įmonei registracijos adresas. Adreso suteikimą įmonei gali išrašyti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo (jei fizinis asmuo, tai tas įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro). Jeigu patalpos, kuriose norima registruoti registracijos adresą, būna įgytos santuokos metu, tada būtinas abiejų sutuoktinių pasirašymas ant sutikimo. Jeigu steigimas vyksta per notarą, ir patalpos būna užstatytos bankui (pvz.: pirktos su banko paskola), tokiu atveju būtinas ir banko sutikimas leisti registruoti naujai steigiamos įmonės registracijos adresą. Jeigu įmonė steigiama elektroniniu būdu internetu, tada šiek tiek paprasčiau, nes elektroniniu būdu nereikalaujamas banko sutikimas, bet abu savininkai (jei turtas įgytas santuokoje) privalo turėti el. parašus, kad galėtu pasirašyti patalpų savininko sutikimą elektroniniu būdu. Tačiau yra viena išimtis, kada neleidžiama registruoti atitinkamu adresu nei vienu nei kitu atveju – tai jeigu patalpos būna areštuotos. Dažniausiai tokiais atvejais padeda įmonės, kurios užsiima įmonės steigimu ir kaip papildomai gali suteikti ir registracijos adresą (kaina svyruoja įvairiai, priklausomai nuo miesto apie 200-400 Lt).
Antras biurokratinis barjeras – UAB įstatinis kapitalas. Populiariausia šiuo metu verslo forma yra UAB (uždaroji akcinė bendrovė). Jos įstatiminė bazė yra pakankamai išdirbta, taip pat jau puikiai žinoma užsienio valstybėse. Kai asmuo pats bando steigti įmonę, tai susiduria su uab įstatinio kapitalo reikalavimu, kuris šiuo metu yra 10 000 Lt – tai pakankamai nemaži pinigai ypač pradedančiajam verslininkui. Žinoma, visada buvo galimybė pasirinkti individualios įmonės steigimą kaip alternatyvą UAB, nes IĮ neturi įstatinio kapitalo reikalavimo, bet ji gąsdina neribota savininko civiline atsakomybė, kuri reiškia, kad nepasisekus verslui savininkui tektų už viską atsakyti savo turtu. Kaip alternatyva 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo sukurtas naujas jurdinis vienetas – mažoji bendrija, kuri išsprendė abi tiek UAB įstatinio, tiek ir individualios įmonės atsakomybės problemas ir šiuo metu tai yra vis populiarėjanti verslo forma.
Žinoma biurokratinių barjerų Jūs sutiksite ir daugiau, bet čia įvardinti vieni iš pagrindinių, su kuriais susiduria beveik visi.
Parašykite komentarą