Viena iš didžiausių klaidų, kurias gali daryti lyderis- galvoti, kad jis visada turi turėti atsakymą. Taip, žmonės tikisi gauti rekomendacijų iš savo lyderio, tačiau komandinio darbo dalis- padėti vieni kitiems atrasti teisingus sprendimus, o ne „maitinti“ komandą sprendimų būdais, kurie galbūt ne visiems atrodo teisingiausi.
Vietoje to, vadovas turėtų būti atviras ir smalsus, kuris savo ruožtu paskatins darbuotojus būti tokiais pačiais. Bet kuris tikras lyderis žino, kad jis komandoje nustato įpročius ir kolektyvo kultūrą. Kai ta kultūra ir elgesys pradeda rezonuoti darbuotojuose, tai kuria didesnę, geresnę, tvirtesnę ir šviesesnę kompaniją.
„Viską žinantys“ lyderiai prieš „besimokančius“ lyderius. „Viską žinantieji“ savo autoritetą ir stiprybę stato per savo darbinę patirtį, pažintis, išsilavinimą ir pasiekimus- viską, kas kalba už juos. „Besimokinantieji“ kita vertus yra labiau pažeidžiami. Jie žino, kad jie ne viską žino, ir yra pasirengę bendradarbiauti su savo komanda, kad rastų atsakymus.
„Viską žinančio“ vadovo savybės
- Nurodinėja
- Kiekviename žingsnyje kontroliuoja
- Manipuliuoja
- Yra uždaras kompromisams
- Reikalauja paklusnumo
„Besimokinančiojo“ lyderio savybės
- Ieško ir atranda
- Klausia
- Užprogramuoja
- Turi sistemą ieškant idealaus sprendimo
- Įdiegia vertybes
- Reikalauja idėjų
Manoma, kad skirtumas tarp šių dviejų lyderystės tipų yra dalinai kartų skirtumas. Jaunesni- neturi tiek metų patirties, kiek turi jų vyresni kolegos, bet jie nori mokytis prie vieno stalo. Kita vertus, jaunoji karta, ir net X kartos atstovai gali jausti didesnį spaudimą demonstruoti savo žinias.
Ankstesnės kartos manė turintys žinoti visus atsakymus. Jei neturėdavo- jų ego turėdavo tai užslėpti, kadangi kitu atveju tai atrodė nesuvokiama ir neprofesionalu. „Besimokinantys“ lyderiai paprastai pasakys: „Aš neturiu atsakymo, bet mes kartu tai išsiaiškinsime.“
Kartų skirtumai stumia šiuolaikinius vadovus link „besimokinančiųjų“ mąstysenos, kadangi kai kurios įmonės turi ne tokį darbuotojų lojalumą, koks jis turėtų būti. Žmonės, darbuotojai, ilgą laiką stebėjo savo tėvus, draugus, bendraamžius, jų pasiekimus įmonėse, o po viso įdėto indėlio- atleidimus iš darbo be jokios priežasties, todėl dabar lojalumo sąvoka labai pasikeitė. Dabar tai jau yra lyderio atsakomybė, būti darbuotojų grandimi ir magnetu, privedančiu darbuotojus pasilikti kartu su juo, o ne bėgti kažkur kitur. Jei žmonės nejaučia pagarbos- jie nepasiliks.
„Besimokinančio“ lyderystės nauda
Lyderystė su „besimokinančiojo“ mąstysena, atveria daugybę įvairių perspektyvų, kurios gali padėti rasti efektyviausius problemų sprendimo būdus, nes vien jūsų sprendimo būdas- nebūtinai yra geriausias.
Pavyzdžiui vairuojant, jei jūs galėtumėte viską matyti visomis kryptimis, galėtumėte išvengti visų nelaimingų atsitikimų. Kai jūs šalia savęs turite atsidavusius darbui, atidžius, naudingus darbuotojus, jie jums gali parodyti tai, ko patys pamatyti galbūt ne visada galėtumėte.
Komandos pripažįsta ir vertina lyderius, sugebančius įsijausti ir įsiklausyti, tuo pačiu sugebančius ryžtingai veikti. Pastarojo tipo lyderio mąstysena demonstruoja šias savybes, o svarbiausia, sukuria pasitikėjimą aplink save. Be to, jie linkę sukurti teigiamą bendradarbiavimo aplinką, kurioje visi darbuotojai dažniausiai jaučiasi vertinami kaip bendraautoriai.
Pasitikėjimas yra svarbiausias, sėkmingo vadovavimo ingredientas, nes jis sukuria sąlygas komandai dirbti kartu, palaikančioje ir atviroje kultūroje. Taip pat padidina darbuotojų pasitikėjimą vadovo ir įmonės sėkme.
Kai lyderis turi „besimokinančiojo“ mąstyseną, įmonės darbuotojai yra labiau atviri mokymams, lengviau priima naujas idėjas iš kolegų ir vadovų. Tai darant, sukuriama novatoriška, prisiimanti riziką kultūra, kuri padeda organizacijai nuolat atsinaujinti ir augti. Komandos, kurios dirba vadovaudamiesi šia mąstysena, yra labiau motyvuoti, efektyvūs, produktyvūs ir kūrybiškesni.
Kaip tapti “besimokančiuoju”
Pasiruošę priimti “besimokančiojo” mąstyseną? Štai, kaip vadovauti, su atviru idėjoms, smalsiu požiūriu.
Praktikuokite sąvęs pažinimą. Savęs pažinimas yra pirmasis žingsnis, judėjimo link “besimokančiojo” vadovavimo. Geriausias būdas pradėti tai daryti- sustabdyti save nuo šio momento, ir pažvelgti į savo žodžius ir veiksmus iš šono.
Jūs turėtumėte nuspręsti ir įsigilinti į savo poveikį ir lyderystės kokybę. Užduokite sau klausimą, ar norite viską kontroliuoti iki mažiausių smulkmenų, ar norite būti atviri kitoms nuomonėms. Turėtų būti perėjimas nuo “man” prie “mes” orientacijos.
Vertinkite sąžiningumą. Lyderis turėtų būti susitelkęs į realybę, o geriausias būdas tai padaryti- skatinti sąžiningumą, kur kiekvienas komandos narys gali mesti iššūkį kitų nuomonei, jei jie nesutinka.
Jei jūs vertinate sąžiningumą, kiekvienas jūsų komandos narys turėtų būti skatinamas faktais ir argumentais pagrįsti savo nuomonę. Taip jūs palaipsniui išugdysite mokymosi ir tobulinimosi kultūrą įmonėje.
Viena iš sunkiausių užduočių vadovams, būna pasakyti- aš nežinau. Bet reikia prisiminti, kad nežinojimas- tai nėra trūkumas. Tai- galimybė.
Vadovai kartais pamiršta, kad lyderystės principas nėra žinoti atsakymus į visus klausimus. Tai yra galimybė motyvuoti savo komandą rasti teisingus atsakymus, ir sukurti tokią aplinką, kurioje darbuotojai ir vadovai gali dirbti kartu, kaip komanda.
Konsultacijos ir mokymai verslui
Parašykite komentarą