Su viena klastingiausių ir per keletą metų išsivystančių odos ligų, melanoma, šiandien susiduria vis daugiau žmonių, todėl specialistai įspėja, jog pastebėjus pirmuosius įtartinus odos pakitimus ar išryškėjusius apgamus, delsti negalima.
Kas yra ir iš kur atsiranda melanoma?
„Melanoma“ — tai medicininis terminas, skirtas apibūdinti agresyvią odos vėžio formą. Šios ligos išsivystymą lemia kiekvieno žmogaus odoje esančios melanocitinės ląstelės, kurios sintetina odos, plaukų bei ragenos pigmentus. Dėl melanocitų skiriasi odos spalva bei tipas.
Šiandien vis dar nėra aiški tiksli priežastis, iš kur atsiranda melanomos, tačiau yra keletas faktų, kurie neabejotinai daro stiprią įtaką šios ligos atsiradimui.
Melonoma gali atsirasti dėl:
- ultravioletinės spinduliuotės;
- paveldimumo;
- daugybinių ar pakitusių apgamų.
Apgamai ir melanoma: kuo tai susiję?
Melanoma, kaip jau minėta, gali kilti iš apgamų, gerybinių odos navikų. Jei žmogus ant savo kūno turi daugiau nei 50 apgamų arba keletas jų yra stipriai pakitę, vertėtų vykti pas specialistus, kurie apžiūrės pacientą ir skirs atitinkamą melanomos gydymą.
Vis dažnėjanti problema
Teigiama, jog sergamumas melanoma kiekvienais metais padažnėja 7—8 %. Beveik visi melanomos sergamumo atvejai pasireiškia žmogaus odoje (net 90%), o likusi dalis — kituose organuose, tokiuose kaip akys, smegenų dangalai, lytinių organų gleivinės ir pan. Ligos simptomai išryškėja per vienerius—trejus metus, ūmios ligos atveju melanomą galima pastebėti per kelis mėnesius.
Melanomos gydymas
Pastebėjus šią odos vėžio ligą, daktarai pirmiausia bandys nustatyti melanomos stadiją pagal ABCD vizualinę diagnostiką: kreipiamas dėmesys į apgamo formos asimetriją, kontūro nelygumus, spalvos pakitimą, darinio diametrą.
Melanomos gydymas yra gana sudėtingas ir nemažai laiko reikalaujantis procesas, tačiau to ignoruoti jokiu būdu negalima. Anksti diagnozavus melanomą, išgyja 97 % pacientų.
Parašykite komentarą