Šis žaidimas toks gana vyriškas, tačiau kiemo merginos irgi mielai jį žaisdavo, tiesa, retai kada laimėdavo. Šiam žaidimui, kaip ir daugumai, reikėdavo kamuolio (tobulai tikdavo tinklinio kamuolys, nes būdavo gana nedidelis, patogus mesti ir nesunkus, kad nesužalotų kiemo draugų) ir uždaros erdvės, kažko su sienomis iš trijų pusių, kurių nugarinė būtų ilga, o šoninių ilgis nesvarbus, tobulai tikdavo platesnė (tarkime, devynaukščio) laiptinė.
Taigi, taisyklės, pirma išsirenkamas žmogus, kuris mėtys kamuolį, kiti sustoja į erdvę ir mėtytojas pradeda mėtyti kamuolį, tikslas, žinoma, yra pataikyti į žmogų ir taip jį “išmušti”. Tik visus žmones išmušęs per tam tikrą mušimų skaičių jis nebebūna mėtytoju. Dažniausiai metimų skaičius imamas žmonių skaičius plius septyni metimai, kai mušėjas – mergina, siūloma dešimt metimų.
Prasideda mėtymas, pirmasis išmuštas būna potencialiu mėtytoju sekančiam kartui. Tačiau mėtant į žmones riziką patiria ir pats mėtytojas, jeigu žmonių masėje kažkas išdrįsta ir įstengia pagauti kamuolį – žaidimas pradedamas iš naujo su tuo pačiu mėtytoju. Todėl mėtytojas privalo pasistengti mesti taip, kad niekas kamuolio ir nepagautų. Dėl to žaidimas tampa šiek tiek gruboku ir neparankiu merginoms.
Taigi, tarkime pabaigoje liko du žmonės ir keturi metimai. Vienas žmogus išmušamas ir lieka paskutinis, jei jo per tris mušimus neišmuša (vieną erdvėje itin sunku išmušti), žaidimas pradedamas iš naujo, jeigu kamuolys pagaunamas, žaidimas pradedamas iš naujo. Jei žmogus išmušamas, keičiasi išmušėjas į tą, kuris buvo išmuštas pats pirmasis.
Žaidimas tikrai smagus, kai jį žaidžia 4-10 žmonių, tačiau jis, kaip ir minėjau, yra gana diskriminacinis ir dažniausiai jį laimi pajėgiausi ir vikriausi kiemo vaikinai, tačiau visada skatinantis būti greitesniu ir stipresniu.
Parašykite komentarą