Žiedais puošiasi įvairaus amžiaus moterys, vyrai ir net vaikai. Yra keli žmonių tipai: vieni tiesiog dievina žiedus ir juos mūvi kone ant kiekvieno piršto. Tokiems žmonėms visiškai nesvarbu, kokio metalo žiedas, ar jis brangus, ar paprastas – svarbiausia puoštis.
Antrieji mūvi tik stilingus auksinius žiedus, jie vertina kokybę ir žiedai jiems – prestižo reikalas. Šiai grupei galima priskirti ir tuos žmones, kurių mūvimi tik vestuvių arba sužadėtuvių žiedai, parodantys šeiminį statusą.
Trečiasis tipas – tai žmonės, kurie negali pakęsti žiedų ir nenešioja jų. Priežasčių gali būti įvairių – tokiems žmonėms žiedai atrodo negražus ir netinkamas papuošalas, o, antra, žiedų mūvėti jie negali dėl kraujotakos problemų ar kitų ligų. Tačiau ką apie žmogų gali pasakyti tokia detalė kaip ant tam tikro piršto mūvimas žiedelis? Tai pabandysime panagrinėti plačiau.
Ant rodomojo piršto mūvimas žiedas – valdžios ir galios simbolis. Todėl ant rodomojo piršto dažnai mūvimi stambūs, dideliais akmenimis inkrustuoti papuošalai. Toks žiedas nusako, kad žmogus yra tvirtas, gebantis priimti sprendimus, išdidus ir nelinkęs prisitaikyti. Taip pat svarbu, ant kurios rankos žiedas mūvimas. Apie geresnes žiedo savininko savybes galima spręsti tuo atveju, jei žiedas mūvimas ant dešinės rankos. Žiedas, dabinantis kairės rankos rodomąjį pirštą aplinkiniams gali nurodyti, kad žmogus kiek nervingas, isteriškas, linkęs į didybės maniją.
Žiedas ant didžiojo piršto. Žiedą ant šio piršto mūvėti išdrįsta toli gražu ne kiekvienas. Taigi didįjį pirštą žiedais puošia savimylos ir egocentrikai – žmonės, mėgstantys dominuoti ir „lipti“ kitiems per galvas.
Žiedelis ant bevardžio piršto. Visų pirma, tokie žiedeliai – tai vestuvių arba sužadėtuvių žiedai, nurodantys asmens statusą: ar jis susižadėjęs, ar susituokęs. Paprotį mūvėti žiedus būtent ant ketvirtojo piršto sugalvojo senovės egiptiečiai. Priežastis labai paprasta: tikėta, kad būtent ties bevardžiu pirštu prasideda arterija, einanti į širdį. Tuomet, prieš kelis tūkstančius metų, sužadėtuvių žiedai nė kiek nepriminė šiuolaikinių. Pirmuosius žiedus buvo priimtina gaminti iš keramikos, stiklo bei pačių įvairiausių nebrangiųjų metalų. Senovės romėnai sutuoktiniams dovanodavo žiedus, kaldintus iš geležies arba bronzos. Žiedų prasmė buvo gana paprasta – jie simbolizavo dviejų žmonių artimą dvasinį ryšį ir amžiną ištikimybę. Auksinius žiedus žmonės mūvėti pradėjo tik III-IV amžiuje po Kristaus. To priežastis – atsirado daugiau turtingų pirklių ir amatininkų, keliavusių po pasaulį ir prekiavusių brangiaisiais metalais.
Žiedu puoštas mažasis pirštelis. Jei žmogus mūvi žiedą ant mažojo pirštelio, tai reiškia, kad jis yra kūrybingas ir išskirtinis. Tenka pastebėti, kad dažniausiai mažuosius pirštelius žiedais puošia dizaineriai, dailininkai, kiti meno profesijų atstovai. Toks žiedelis rodo žmogaus gebėjimą būti išskirtiniu. Kita vertus, galima įsigyti reguliuojamo dydžio žiedus ir juos, priklausomai nuo nuotaikos, kasdien nešioti vis ant skirtingų pirštų.
Parašykite komentarą