Viskas apie renovaciją

Senų pastatų renovacija, tai puiki valstybės remiama iniciatyva, kurios tikslas yra renovuoti senus, arba net avarinės būklės pastatus įvairiuose Lietuvos miestuose. Valstybės remiama renovacija jau trunka dešimtmetį ir iki šiol atnešė daugiau teigiamų rezultatų nei neigiamų.

 

Renovacijos pliusai

Apie renovacijos naudą galime kalbėti net iš kelių aspektų. Pirmasis, tai žinoma esminis – seno pastato renovacija, kurio metu yra

Renovuotas pastatas

atnaujinamas (priklausomai nuo renovacijos pobūdžio) pastato šilumos tinklai, apšiltinamos sienos, renovuojamas vandentiekis, keičiami langai, pastato fasadas, laiptinės, kartais esant poreikiui, pastatas yra sutvirtinamas ir pan. Pastatas morališkai atnaujinamas, ir taip gerinamas bendras vaizdas ir pastato ekonominis našumas.

Antras esminis pliusas, tai, kad atlikus renovaciją, būsto savininkai sutaupo žiemą, nes mažiau sumokama už šildymą, pastato administravimas dažnu atveju reikalauja mažiau išlaidų netikėtiems darbams, tokiems kaip senų vamzdynų tvarkymas, taip pat mažėja pastato administravimo išlaidos. Taip pat gyventojai išlošia, nes būsto vertė renovuotame pastate ženkliai pakyla ir prilygsta naujos statybos būstui. Verta paminėti naudą ne tik finansinę, tačiau ir moralinę. Pastatas atrodo gražiau, sutvarkoma aplinka,… o tai gerina gyventojų gyvenimo kokybę.

Išlošia ne tik gyventojai, tačiau ir valstybė. Valstybiniu mastu vykdoma renovacija atneša didelę naudą valstybės ekonomikai, nes statybų darbai atliekami Lietuvos bendrovių, o jos mokesčius moka būtent Lietuvoje. Valstybė gauna daugiau mokesčių kuriuos sumoka statybų įmonės, kuriamos naujos darbo vietos, skatinamas didesnis gyventojų vartojimas.

 

 

Renovacijos minusai

Kad ir kokią didelę naudą teiktų renovacija, žinoma tai turi ir minusų. Renovacijos metu gyventojai dažnai gyvena „nuolatinėje statybvietėje“, nes iškeldinti žmonių, praktiškai neįmanoma, į namus patenka dulkių, reikia nuolatos valyti langus, o ir kartais prastose statybų bendrovėse susiduriama su netvarkingais statybininkais.

Statybų sąlygos

Tačiau esminis minusas, dažnu atveju – pinigai. Nors valstybė ir skiria paramą renovacijai, tačiau vis tiek tenka sumokėti gana didelę sumą už renovaciją, kas gali sukelti problemų sunkiai gyvenantiems žmonėms. Dažniausiai renovacija nepradedama, nes nepavyksta surinkti reikiamo kiekio parašų (mažiausiai  51proc namo gyventojų). Už renovacija labiau pasisako jaunos ir vidutinio amžiaus šeimos, gaunančios pastovias, stabilias pajamas. Tačiau prieš dažniausiai būna senesnio amžiaus arba sunkiai gyvenantys asmenys. Žinoma, puikiai galima suprasti garbaus amžiaus žmogų, kurio pagrindinės pajamos maža valstybės pensija, arba vienišą mamą su mažamečiais vaikais. Todėl prieš priimant sprendimą renovaciją būtinas aiškus dialogas tarp gyventojų, valstybės ir statybų įmonės.

 

Iškalbingi skaičiai

Valstybė, renovacijai skatinti yra sudariusi ganėtinai palankias sąlygas ir tai duoda rezultatų. 2017 metais, investicijos į renovaciją sudarė  apie 250 milijonų eurų, praėjusiais metais baigta renovuoti apie 400 daugiabučių, o šiuo metu atnaujinama 470 daugiabučių.

 

Apibendrinant, galime teigti, kad renovacija suteikia daugiau pliusų, nei minusų, ir gyventojams sutikus renovuoti savo namus, tai atneša teigiamą ekonominę bei socialinę naudą tiek gyventojams, tiek valstybei.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.