Eko namas – aplinkai minimalią įtaką daranti struktūra, pastatyta iš anglies emisijas mažinančių medžiagų, naudojant energiją taupančias technologijas. Šio namo idėja Lietuvoje dar nėra plačiai žinoma, tačiau pamažu įgauna pagreitį tokiomis išraiškomis kaip aukštesnės termoizoliacinės klasės langai, bei durys. Svarbu suprasti pagrindinius būdus, kuriais namas gali būti ekologiškas:
- Energetinio taupumo ir autonomiškumo principu.
- Aplinkai nekenksmingų žaliavų ir statybinių medžiagų principu.
Energetinio taupumo ir autonomiškumo principas – galbūt savo pavadinimu yra šiek tiek įmantrus, tačiau paprastai tariant tai reiškia, jog jūsų namas nereikalauja didelių energetinių sąnaudų, kurios gali pasireikšti įvairiomis formomis, pvz. namo šildymo sąnaudomis, vandens šildymu, bei filtravimu, elektrinių prietaisų ir namo elektros reikmėms. Antroji pavadinimo dalis – autonomiškumas, trumpai tariant, yra namo ar kitokios struktūros gebėjimas apsirūpinti energija, taip pat tam tikrais atvejais – vandens ištekliais. Toliau šiame straipsnyje išskirsiu energetinio taupumo ir autonomiškumo pagrindus, kuriais remiantis, jūs galėsite projektuoti savo ekologišką ir ekonomišką namą.
Energetinis taupumas – kaip jau minėjau, pagrinde priklauso nuo jūsų šildymo, bei elektros sąnaudų. Todėl norint, jog jūsų namas būtų energetiškai taupesnis, reikia atsižvelgti į jo termoizoliacines savybes, tai galima padaryti renkantis langus su daugiakameriniais medienos profiliais, bei stiklo paketais su trimis kameromis ir argono dujų izoliacija. Taip pat verta pasirinkti medienos masyvo išorės duris, nes šios durys yra ne vien itin gerų termoizoliacinių savybių, tačiau gaminamos iš galbūt ekologiškiausios galimos medžiagos – medžio. Šildymo atžvilgiu, patariame projektuoti namus su šildomomis grindimis, nes jos sumažina konvekcijos būdu prarandamą šilumą. Energetiniam taupumui taip pat įtakos turi elektros sąnaudos, kurias galima sumažinti dviem pagrindiniais būdais t.y. pasyvusis elektros sąnaudų mažinimas ir aktyvusis. Šiame straipsnyje kalbėsiu apie pasyvųjį, nes apie aktyvųjį didžioji dauguma žinote, paprastai kalbant, aktyvusis sąnaudų mažinimas, tai jūsų pačių pastangos nenaudoti nereikalingų elektros prietaisų. Kita vertus pasyvusis elektros energijos sąnaudų mažinimas yra labiau susijęs su prietaisų, kuriuos naudojate kasdien, efektyvumu. Manau visi suprantame, jog elektros prietaisai pastoviai tobulėja ir sunaudoja vis mažiau energijos, todėl svarbu nepagailėti investuoti į naujesnę elektroniką, nes laikui bėgant šis sprendimas sutaupys ne vien jūsų pinigus, tačiau ir pagelbės aplinkai ekologiniu atžvilgiu, dėl mažesnių energijos sąnaudų. Galbūt paklausite, kaip pradėti taupyti elektros energiją? Pats lengviausias žingsnis – pereiti prie LED apšvietimo, šio tipo lempos sparčiai tobulėja, statistiniais duomenis, LED apšvietimo efektyvumas išaugo 50% nuo 2012 metų, tai reiškia jog apšvietimo atžvilgiu elektros sąnaudos LED vartotojams sumažėjo perpus. Sekantis galimas sprendimas – pakeisti seną šaldytuvą, suprantu jog ši idėja galbūt skamba sarkastiškai, tačiau faktas yra toks, kad senesnių modelių šaldytuvai yra milžiniški elektros energijos siurbliai, todėl pasvarstykite apie galimą pakeitimą. Apibendrinant energetinį taupumą – investuokite į aukštesnės klasės ir geresnių termoizoliacinių savybių langus, bei duris, taip pat naujesnę ir efektyvesnę elektroniką, šie pasirinkimai padės sutaupyti ir nekenks aplinkai, dėl mažesnių energijos reikalavimų.
Autonomiškumas – finansiniu ir ekologiniu atžvilgiu, tai yra labai svarbus gyvenamosios erdvės aspektas, leidžiantis jums nesirūpinti energijos sąnaudomis ir taupantis jūsų laiką. Idealusis autonominis namas teoriškai visus savo energetinius poreikius išpildo naudojant alternatyviuosius energijos šaltinius pvz. vėjo, saulės ir vandens energiją. Dažniausiai eko-namuose sutinkama autonominio pobūdžio energija yra saulės. Nors saulės baterijų įrengimas ir įrangos kaina yra nemaža, priklausomai nuo jūsų poreikių gali būti nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, tam tikrais atvejais ir daugiau, tačiau svarbu paminėti, kad ši kaina prieš 10 metų buvo kur kas didesnė ir šiuo metu dėl tobulėjančių technologijų ji pastoviai krenta, o tai reiškia jog ateityje saulės baterijos bus vienas iš populiariausių pasirinkimų. Visgi, net ir dabartinė šio pasirinkimo kaina yra pateisinama, turint omenyje tai, jog nusipirkus ir įsirengus saulės baterijas, jūs iš dalies arba visiškai tampate nepriklausomi nuo elektros tinklų. Kartais saulės baterijų pagaminta perteklinė elektros energija gali būti parduodama patiems elektros tinklams, tokiu būdu atgaunant pradines investicijas. Kitas, rečiau sutinkamas pasirinkimas – komercinės vėjo jėgainės. Apie šį alternatyviosios elektros energijos šaltinį svarbu žinoti tai, jog jo efektyvumas priklauso daug labiau nuo aplinkos sąlygų, nei saulės baterijų, taip pat finansiniu atžvilgiu verta paminėti, kad vėjo jėgainės kainuoja brangiau, bet yra ne tokios našios. Pavyzdžiui, 7kW saulės panelės kainuoja apie du kartus pigiau, nei 6kW vėjo jėgainė. Statistiniais duomenimis, Vilniuje įrengta 7kW saulės baterijos pagamina 6000kWh elektros energijos per metus, o 6kW vėjo jėgainė tokį patį kiekį energijos gali pagaminti tik tuo atveju, jei vidutinis metinis vėjo greitis bus didesnis nei 5 m/s. Iki dabar kalbėjome apie namų autonomiškumą energetikos atžvilgiu, tačiau svarbu žinoti jog su tinkama filtravimo įranga, bei lietaus surinkimo sistemomis, jūsų namas gali tapti nepriklausomas ir nuo vandens tinklų. Kaip žinome, Lietuva yra gan lietingas kraštas, todėl verta šią galimybę išnaudoti, tačiau problema iškyla žiemos metu, kai krituliai ne tokie pastovūs ir dažniausiai reikalinga papildoma šildymo įranga. Apibendrinant eko-namų autonomiškumo principą, svarbu žinoti, jog saulės baterijos yra naudinga investicija, tačiau nevisada finansiškai prieinama, o vėjo jėgainės tiek finansiniu, tiek našumo atžvilgiu yra prastesnės. Lietaus surinkimo sistemos taip pat gera investicija šiltaisiais sezonais, žinoma, jos reikalauja ir vandens filtrų, kurie turi papildomų kaštų.
Aplinkai nekenksmingos ir ekologiškos statybinės medžiagos – dar vienas svarbus faktorius, kalbant eko-namus. Svarbu pabrėžti, jog ekologiški namai šį pavadinimą įgavo ne vien dėl savo energijos taupumo ar autonominių savybių, tačiau ir dėl medžiagų, naudojamų jų statybos procese, bei šių medžiagų gamybos ypatumų. Manau, visi suprantame, jog išgauti medienos konstrukciją yra mažiau energijos ir kenksmingų cheminių medžiagų reikalaujantis procesas, nei kad, pavyzdžiui, uPVC ar aliuminio gaminius. Pagrindinis parametras, pagal kurį nustatomas statybinių žaliavų gamybos proceso ekologiškumas yra išskiriamo CO2 (anglies dioksido) kiekis. Šį parametrą galima subalansuoti, renkantis statybines medžiagas, kurios einant laikui sugeria CO2, pvz. mediena arba kalkakmenis. Vienas iš labiau žinomų ekologinių sprendimų, statybinių medžiagų atžvilgiu, Lietuvoje – šiaudiniai stogai, tai yra puikus pasirinkimas, nes jo gamybinis procesas nereikalauja didelių energijos sąnaudų, bei neišskiria didelio anglies dioksido kiekio, tačiau ne visiems jis atrodo estetiškai tenkinantis. Trumpai tariant, jeigu norite ekologiškesnių medžiagų savo namams, bandykite naudoti kiek įmanoma daugiau medžio struktūrų, svarbu žinoti, jog medienos masyvo durys, bei langai priskiriami aukštesnės kainos kategorijoms, tačiau jie savo kainą pateisina aukštomis termoizoliacinės ir ekologinėmis savybėmis.
Tikiuosi, jog šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti, koks išties turėtų būti eko-namas, kokios technologijos, statybinės medžiagos, ir energijos taupymo technikos padeda tapti ekologiškai atsakingesniu, sutaupyti laiko, bei pinigų. Kilus klausimų, rašykite elektroninio pašto adresu: [email protected], arba skambinkite informaciniu telefonu numeriu +370650 55679.
Parašykite komentarą