Gręžtiniai pamatai

Norint užbėgti už akių galimoms problemoms, įrengiant gręžtinius pamatus, reikia detaliai išnagrinėti visus šio statybų proceso etapus. Ir įrengiant pamatus, ir tolesnių statybų metu, pamatų pagrindui tenka vis didesnės apkrovos. Gruntas, esantis po pastatu, palaipsniui susispraudžia ir pastatas ima sėsti. Konstruktorių teigimu, bet kokio pastato sėdimas yra normalus dalykas ir tai galima apskaičiuoti. Jei pastato gręžtiniai pamatai ir pats pastatas nusėsta tiek, kiek buvo apskaičiuota, savininkams nereikėtų nerimauti. Tačiau jeigu prieš pradedant statybas gruntas nebuvo tinkamai ištirtas ir po stipriuoju grunto sluoksniu slūgso silpnesnis, pastatas gali nusėsti giliau, nei buvo apskaičiavęs pamatų projektuotojas. IMG_0564[1]

Gręžtiniai pamatai puikiai tinka statyboms tokiuose sklypuose, kuriuose grunto sluoksnis po dirvožemiu ir silpnas, tačiau po tam tikro gylio slūgso ir stiprusis gruntas. Gręžtinių pamatų poliai įrengiami tokio gylio, kad pereitų silpnąjį grunto sluoksnį ir atsiremtų į stiprųjį. Grunto paviršiuje poliai apjungiami rostverku, ant kurio jau galima betonuoti monolitinį pamatą. Remdamiesi galais į stiprų gruntą, poliai spraudžia gruntą ir taip perduoda visas pamatų ir paties pastato apkrovas gruntui.
Gręžtinių pamatų poliai gali būti kalamieji. Tokie poliai jau pagaminti atvežami į statybvietę ir poliakalės įkalami į gruntą. Polių kalimo metu gruntas aplink juos sutankėja ir poliai pakankamai gerai savo šonais sukimba su gruntu. Fizikų terminais tariant, šiuo atveju atsiranda šoninė trintis. Kitas gręžtinių pamatų polių įrengimo būdas, kuris ir dažniau naudojamas individualių namų statybai, yra polių montavimas iškart statybvietėje. Šiuo atveju grunte išgręžiamos tam tikro skersmens gręžduobės, į jas įleidžiamas armatūros karkasas ir viskas užbetonuojama. Tokiu būdu įrengiant gręžtinius pamatus, poliai geriau sukimba su gruntu nei kaltiniai poliai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tame pačiame statybų sklype stipraus ir silpno grunto sluoksnių storiai skirtingose sklypo vietose gali skirtis. Kad būtume visiškai tikri ir neapsiriktume, geologiniai grunto tyrimai padės tiksliai apskaičiuoti grunto sluoksnių storius.
Palyginimui, jei stiprusis grunto sluoksnis yra labai giliai, o tokioje statybvietėje reikia įrengti požeminę trijų aukštų automobilių stovėjimo aikštelę, tokiu atveju geriausias pasirinkimas būtų įrengti giliuosius pamatus. Grunto tyrimai parodo, kad net ir silpno grunto sluoksnio stiprumas palaipsniui gilyn vis didėja.
Kitos pamatų rūšies, juostinių pamatų, pavadinimas sako, kad tokio tipo pamatai yra montuojami juostomis. Juostiniai pamatai įrengiami po tokiais pastatais, kurių konstrukcinė sistema yra sieninė. Po tokių pastatų laikančiomis sienomis turi būti įrengti pamatai. Taigi statant pastatus sienomis, tokią pastatų konfigūraciją turi atkartoti ir po pastatu įrengiami pamatai. Ketinant įrengti juostinius pamatus, grunto tyrimo metu reikia atkreipti dėmesį į gruntinio vandens lygį. Jei nustatoma, kad statybų aikštelėje gruntiniai vandenys yra pakankamai aukštai, tuomet tenka pamatus įgilinti giliau. Bet kasant pamatų duobę, joje gali pradėti kauptis vanduo, kuris tiesiog sustabdytų tolesnius pamatų įrengimo darbus. Kad tokių problemų būtų išvengta, į gruntą aplink statybvietę subedami taip vadinami adatiniai filtrai. Šiais filtrais gruntinis vanduo siurbliu nuolat išpompuojamas iš grunto. Tokios technologijos taikymas, žinoma, kainuoja ne pigiai, bet padeda kokybiškai ir sausai įrengti pamatus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.