Kremavimas – mitai ar tiesos?

Per pastaruosius kelerius metus kremavimas ėmė populiarėti ir mūsų šalyje. Ir nieko keista – iš tiesų šis pasirinkimas turi daug puikių privalumų. Tačiau, jei pažvelgtume į ištakas, pamatytume, kad iš tiesų kremavimas yra procesas, apie kurį galima pateikti daug įdomių faktų, tačiau dėl jų nežinojimo, žmonės neretai susiduria su įvairiais klausimais. Išgirdę vieną ar kitą faktą, daugelis dažnai galvoja – mitas tai ar tiesa? Tad kviečiame jus pažinti svarbius bei įdomius teiginius apie šį procesą, o tuo pat metu – sužinoti atsakymą į klausimą: mitas tai ar tiesa?
Katalikų bažnyčia niekada nedraudė kremavimo
Tai – mitas. Ne paslaptis, kad kas jau kas, tačiau Katalikų bažnyčiai ypač garsėjo įvairiais pasisakymais apie tam tikrus reiškinius, procesus ar dalykus, ir dažnai tai būdavo draudimai. Na, o kremavimas yra vienas iš tų procesų, apie kurį Katalikų bažnyčia taip pat garsėjo itin kategorišku pasisakymu. Svarbu pažymėti, kad iki pat 20 amžiaus 7 – ojo dešimtmečio, Katalikų bažnyčia draudė kremavimą. Vis dėlto, popiežius Paulius VI 1963 metais panaikino šį draudimą. Ne paslaptis ir tai, kad kiekvienam draudimui visada yra kokia nors priežastis ar argumentas. Taigi, Katalikų bažnyčia – taip pat ne išimtis – ji taip pat turėjo aiškią ir griežtą poziciją, kodėl kremavimas turi būti draudžiamas. Pasirodo, Katalikų bažnyčia žmogaus kūną laikė nedaloma, neliečiama šventove, todėl kremavimas prilygo išniekinimui. Tačiau taip pat svarbu akcentuoti, kad vis dėlto nėra išlikę jokių duomenų, ar Katalikų bažnyčiai priklausantieji iš tiesų paisė šio draudimo – gali būti, kad kremavimo apeigos nuošaliose vietovėse buvo vykdomos neoficialiai.
Ar tiesa, kad tokios pat nuomonės laikėsi ir protestantų bažnyčia?
Mitas. Nereikia manyti, kad visos bažnyčios likusį vienos ir tos pačios nuomonės – štai, pavyzdžiui, protestantų bažnyčia buvo pasirinkusi visai kitokią kryptį. Ji tikrai nedraudė šio proceso, kadangi jos atstovai buvo įsitikinę, kad, jei tik Dievas norėtų, kūno galėtų prikelti, nepaisydamas jo pavidalo. Visgi, taip pat nėra duomenų, ar šiai bažnytinei krypčiai priklausantieji, noriai naudojosi kremavimo galimybe.
Ar tiesa, kad Italija tapo pirmąją šalimi Europoje, pastačiusia krematoriumą?
Taip, tiesa. Tačiau, jei manote, kad tuometinis krematoriumas savo architektūra ar dizaino sprendimais skyrėsi nuo tų, kuriuos galime išvysti šiandien, tikrai klystate. Pasirodo, šias kriterijais 1876 metais Europoje (Italijoje) pastatytas krematoriumas niekuo nesiskyrė nuo tų, kuriuos galime išvysti iš šiandien. Jau visai netrukus – vos po kelerių metų, šiuo pavyzdžiui pasekė ir kitos šalys – Vokietija bei Anglija. Na, o mūsų šalyje pirmasis krematoriumas buvo pastatytas gerokai vėliau – tik 1932 metais. Tai buvo vienintelis tuo metu šalyje esantis krematoriumas. Jame buvo atliktas garsių tuometinių asmenybių kremavimas.
Ar tiesa, kad Norvegija yra viena iš tų šalių, kurioje kremavimas yra ypač populiarus?
Taip, tiesa. Nors dauguma žmonių galvoja, kad šiuo aspektu lyderė yra JAV, vis dėlto, verta akcentuoti, kad čia kremuojama tik apie 40 proc. visų palaikų. Na, o Norvegija tikrai galėtų būti vadinama lydere, nes šioje šalyje kremuojamų palaikų skaičius, gerokai viršija įprastą vidurkį – pasirodo, Norvegijoje yra kremuojama net apie 75 proc. palaikų. Toks didelis populiarumas siejama su itin prastu dirvožemiu – Norvegijoje mažai vietos, tinkamos kapinėms įrengto. Be to, svarbus ir norvegų gyvenimo būdas – šios šalies žmonės nėra linkę skirti daug laiko bei dėmesio kapų priežiūrai, todėl kremavimas atrodo žymiai patogesnis variantas.
Ar tiesa, kad bent viena pasaulio televizija yra transliavusi kremavimo procedūrą?
Ne paslaptis, kad šiandien dažna televizija transliuoja įvairius įvykius, koncertus, politinių jėgų susitikimus bei kitus renginius. Rodos, tokia ir yra televizijos paskirtis. Tačiau, ar tiesa, kad yra bent viena televizija pasaulyje, tiesiogiai transliavusi kremavimą? Pasirodo, taip. Būtent toks įvykis buvo transliuojamas Sovietų Sąjungos pirmuoju kanalu. Tai įvyko 1983 metų lapkričio 3 dieną, Tiesioginės transliacijos metu buvo kremuojami Indiros Gandhi (Indijos lyderės) palaikai, tačiau pats kremavimas gerokai skyrėsi nuo proceso, kuris yra atliekamas šiandien – kūnas buvo tiesiog sudegintas ant laužo.
Ar tiesa, kad statant krematoriumą, daugiausiai išlaidų pareikalauja valymo įrenginiai?
Taip, tiesa. Ne paslaptis, kad tam, jog būtų pastatytas krematoriumas, tenka įsigyti daug įvairių dalykų bei akcentų. Tačiau bene daugiausiai išlaidų pareikalauja valymo įrenginiai. Jie gaminami naudojant itin modernias technologijas ir aukštos kokybės žaliavas, be to, daug išlaidų pareikalauja ir jų montavimas. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad kiekvienas krematoriumas yra iš tiesų daug išlaidų reikalaujantis sprendimas. Kita vertus, jei vertinsime visą naudą, kurią užtikrina kremavimas, netruksime pastebėti, kad iš tiesų krematoriumas yra ilgalaikė ir labai patraukli investicija.
Ar tiesa, kad nusprendus kremuoti velionį, reikėtų rinktis kuo paprastesnį karstą?
Taip, tiesa. Ne paslaptis, kad karstai šiandien sudaro ypač didelį pasirinkimą, tad kiekvienas gali rinktis pagal pačius įvairiausius kriterijus. Tačiau, jei nusprendžiama velionį kremuoti, tokiu atveju, reikėtų rinktis kuo paprastesnį karstą, t.y., nedažytą ir nelakuotą. Tam yra dvi svarbios priežastys. Visų pirma, pasirinkus tokį sprendimą, kremavimo procesas bus ekologiškesnis, nes bus išvengta cheminių junginių, esančių dažuose ar lake. Na, ir, žinoma, kremavimo procesas truks trumpiau.
Ar tiesa, kad šį darbą atlikti gali ir… robotai?
Taip, tiesa. Būtent tokia paslauga, kai visu kremavimo procesu rūpinasi ne žmonės, o būtent robotai, yra siūloma Kinijoje. Ir, reikia pasakyti, toks pasirinkimas iš tiesų yra populiarus, kadangi užtikrinama mažesnė paslaugos kaina.
Ar tiesa, kad baigus kremavimą, nelieka net 1 kg pelenų?
Mitas. Iš tiesų, pelenų kiekis yra didesnis. Tuo atveju, jei buvo kremuojamas suaugęs, vidurinio ūgio ir vidutinio svorio žmogus, po kremavimo lieka apie 2 kg pelenų.
Nors mirtis – natūrali gyvenimo dalis, dauguma žmonių apie tai nenori kalbėti. Vengiama kalbėti ir apie visus su tuo susijusius procesus. Belieka tik pridurti, kad, ko gero, tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl išgirdus vieną ar kitą teiginį apie kremavimą, belieka tik spėlioti – mitas tai ar tiesa. Kaip bebūtų, galite būti tikri – nuo šiol apie kremavimą žinosite kur kas daugiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.