Termo – temperatūrinias. Termovizija, paprasčiau yra tiesiog temperatūrinis tyrimas. Šis tyrimas atliekamas termovizoriumi. Termovizorius, tai aparatas, kuris šilumą ekrane atvaizduoja skirtingomis spalvomis. Dažniausiai termovizoriuose karštis žymimas raudonai, šiluma – geltonai, o šaltis – mėlynai. Termovizija dažniausiai naudojama norint apšiltinti namą ir bandant nustatyti per kur prarandama šiluma. Termovizija taip pat svarbi kai norima nustatyti kodėl užšąlą vamzdžiai arba norint nustatyti vandens temperatūrą vamzdžiuose. Termovizija – vienintelis būdas nustatyti temperatūrą neprisigaludus matavimo prietaiso prie vamzdžio ar sienos. Namo termoviziją geriausia atlikti žiemą kai labiausiai skiriasi namo vidaus ir lauko temperatūra.
Šių aparatų dėka galima išsiaiškinti šalčio takus per kuriuos atsiranda šiluminiai nuostoliai. Termovizoriai yra brangūs, tad norint tiksliai išmatuoti savo namo vietas kuriose yra prarandama šiluma reiktų atlikti termovizinį tyrimą. Galima tiesiog išsinuomti termovizorių arba pasikviesti termovizijos specialistus. Termovizijos tyrimas gali padėti padėti apšiltinti namą minimaliomis sąnaudomis. Jei neturite lėšų viso namo šiltinimui, bet norite jį bent šiek tiek apšiltinti reiktų ištirti kurias vietas svarbiausia apsaugoti nuo šalčio. Kartais būna, kad sutvarkius vos kelias namo vietas tai akivaizdžiai pasijaučia visame name.
Namų sandarumas ir šiltumas labai aktualus paskutiniu laikotarpiu kai vis labiau rūpinamės ekologija, pastatų energetiniu sertifikavimu. Paskutiniu metu naujiems pastatams keliami vis didesni reikalavimai, o senus pastatus imamasi renovuoti. Naujas pastatas iškart statomas tvarkingai, o seni pastatai renovuojami juos papildomai apšildant. Tačiau prieš suteikiant pastato energetinio saugumo sertifikatą jis bet kokiu atveju tiriamas termovizoriumi. Pastato energijos taupumas svarbus Jūsų piniginei, aplinkosaugai. Kuo daugiau kuro sunaudojame tuo labiau skatiname klimato atšilimą, tuo daugiau į aplinką išskiriama anglies dvideginio (dėl jo yra ozono sluoksnis, susidaro šiltnamio efektas). Tačiau kuo keliami didesni reikalavimai tuo modernesni šiltinimo būdai išrandami. Pastatus galima šiltinti putplasčio plokštėmis ar akmens vata, jas po to tinkuojant ar apkalant lentelėmis. Į mūrinių pastatų tarpą tarp plytų pučiamos specialios izoliazinės putos. Taip pat šiltinti galima ir iš vidaus. Tada apšiltinimo medžiaga dengiama gipso plokštėmis. Rekomenduojama, kad šiltinimo dangos storis būtų 10 centimetrų. Mažesnis kaip 5 centimetrų sluoksnis apskritai bevertis. Dar nepaknenktų sieną iškalti vėjine plėvele sulaikančia vėjo gūsius. –
Parašykite komentarą