Židiniai – svarbi ne tik interjero detalė

Židinys – archaiškiausias būsto elementas, vienas iš seniausių patalpų šildymo būdų, – nuolat keitėsi. Ne tik naujos technologijos, bet ir įvairių epochų stilistiniai motyvai lėmė šiuolaikinio židinio įvaizdį. Žiūrėjimas į židinį kiekvienam žmogui suteikia ramybės ir saugumo jausmą. Be to, tinkamai įkomponuotas židinys rodo ne tik gerus dizaino sprendimus, gerą skonį, bet ir siekius aplinką padaryti jaukią. Šiandien Lietuvos rinkoje siūloma daug įvairiausių tipų židinių: atvirų, uždarų, dujinių, elektrinių ir kitokių. Efektyvumas priklauso nuo daugelio kriterijų, pavyzdžiui, nuo ugniakuro tipo, technologijos, sandarumo, gabaritų, geometrinės formos ir t.t. Vartotojas, rinkdamasis šią prekę, turi įvertinti gana daug parametrų, kurių visuma lemtų apsisprendimą. Nors kainos ir nedžiugina, tačiau patartina rinktis aukštesnės kokybės produktą.

Dar visai neseniai Lietuvos rinkoje dominavo primityvūs atviro tipo židiniai. Tačiau pamažu jie prarado paklausą. Dabar daugiausia siūloma uždaro tipo židinių. Savo nišą randa ir vienetiniai, išskirtinio dizaino, žinomų pasaulio firmų sukurti židiniai, kurie dabar dažniausiai pavadinami moderniais. Dažniausiai jie pagaminti iš juodojo plieno, yra rankų darbo, todėl jų kaina yra labai aukšta. Juos dažniau renkasi respektabilumo siekiančios įstaigos, pasiturintys žmonės.

Šildymo principai

Šildymas židiniais vyksta dviem būdais:
• tiesiogiai nuo ugnies kaitros. Tokiu būdu šildomos tik greta židinio esančios patalpos. Židinio efektyvumas labai mažas – iki 15-20% bei trumpas vienos įkrovos malkų degimo laikas. Šio tipo židiniai dabar dažnai atlieka interjerinę funkciją, kitaip tariant, tai grožio elementas namuose.
• nuo šilumos kaupiklių. Šis būdas yra populiaresnis ir efektyvesnis. Šilumos kaupikliu gali būti ugniakurą supančios konstrukcijos, taip pat konstrukcija, kuri šilumą į patalpas perduoda pro židinį patekant orui.

Židinių tipai

• Atvirieji. Tai židiniai su didele siaurėjančia pakura, kuri dažniausiai būna sumūryta iš ugniai atsparių plytų. Tokie židiniai nėra pritaikyti didelėms patalpoms apšildyti.
• Židiniai kaip šildymo įrenginiai. Tai židiniai su nedidelėmis pakuromis, kurių šilumos atidavimo principas yra įkaitinus masyvą ar karšto oro srautu.
• Židinys krosnis. Tai židinys, kuris tinka tose patalpose, kuriose nuolat reikia šilumos. Šie židiniai būna su stiklinėmis ar kitokiomis durelėmis, kurios neleidžia sunaudoti daugiau oro negu reikia degimui.

Ventiliatorius – pagalbininkas efektyviam šildymui židiniu

Efektyviausias šildymas židiniu pasiekiamas naudojant priverstinį oro srauto paskirstymą, kuris vykdomas tam tikslui suprojektuotais ventiliatoriais ir turbinomis. Tačiau, jei reikia apšildyti tik nedideles, greta židinio esančias patalpas, pakanka natūralaus oro pratekėjimo, kuris susidaro šaltam orui kylant pro įkaitusį ugniakurą. Priverstinio oro paskirstymo sistemas rekomenduojama statyti tada, jei reikia šildyti daugiau nei tris patalpas.

Ventiliatorių tipai

Naudojami dviejų tipų ventiliatoriai:
1) pučiantys. Jie statomi po uždaru ugniakuru arba įmontuojami priekinėje židinio sienelėje. Jei ventiliatorius montuojamas po ugniakuru, jis įkaitusį orą gali išpūsti per aukščiau esančias karšto oro paskirstymo groteles, perduoti į šilto oro paskirstymo ortakius, arba jį išpūsti pažemiui;

2) traukiantys. Tokius ventiliatorius rekomenduojama statyti didelių individualių namų šildymui skirtoms sistemoms.

Visais atvejais naudojamų ventiliatorių galia svyruoja nuo 310 iki 675 m³ per 1 valandą. Skaičiavimas gana paprastas: ventiliatoriaus galia turi būti dvigubai didesnė už apšildomų patalpų kubatūrą. Toks oro srautas per valandą du kartus pracirkuliuoja pro įkaitusį ugniakurą, o patalpa pradeda šilti po 15 minučių. Oro srautas išpučiamas per reguliuojamus difuzorius šitaip reguliuojant kiekvienos patalpos temperatūrą. Iš patalpų oras per durų apačią ar per įrengtus plyšius grįžta prie židinio ir iš naujo šildomas. Oro srautas patalpose neviršija nustatytų sanitarinių normų – 0,5 m per sekundę, todėl nekelia dulkių, nėra juntamas.

Privalumai

Židinių su oro šildymo sistemomis privalumai yra tokie:
· šildymas židiniu yra mažiausiai nuostolingas, židinys iš karto šildo orą;
· židinys neišdegina oro;
· židiniai nesunkiai įrengiami,nes nereikia vamzdynų;
· per 15-30 minučių įšildo patalpas;
· minimalios išlaidos kurui;
· paprasta eksploatacija;
· racionaliai naudojamos patalpos;
· židiniai ekologiški;
· kartu atlieka ir vėdinimo funkcijas.

Krosnelės – pigiau

Pastaraisiais metais vis didesnę paklausą įgyja šildymo krosnelės. Jos puikiai dera prie įvairaus interjero, užima nedaug vietos, yra patvarios, ekonomiškos, o svarbiausia – pigesnės už židinius. Krosnelės yra puikus pasirinkimas visiems, norintiems greitai ir saugiai apšildyti būstą. Krosnelės – tai nedidelis šildymo prietaisas, kuris dažniausiai būna ketaus arba metalinės, keraminės ar kokios kitos apdailos. Visos yra su stiklo arba kitokiomis durelėmis. Kai kurios krosnelės gali apšildyti tikrai didelį plotą, nes yra su oro konvekcine sistema. Konvekcinis šildymo būdas užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą patalpoje. Krosneles labai lengva primontuoti prie dūmtraukio, jos ekonomiškos ir užima labai mažai vietos. Statomos ant nedegių paviršių, t.y. keraminių plytelių, stiklo ar metalo lakštų. Krosnelės įkaista maždaug per 10-15 minučių, priklausomai nuo modelio, vieno malkų dėjimo degimo trukmė gali siekti 12 valandų.

Šildymo krosnelių, kaip ir židinių, kaina irgi priklauso nuo modelio, apdailos, dydžio, galingumo, net spalvos. Vidutiniškai 100 kv. metrų plotą galinti apšildyti krosnelė kainuoja 3-4 tūkst litų, o židinys – nuo 4 iki 12 ar net daugiau tūkst. litų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.