Židinio pasirinkimas

Židinys – šildymo sistema .Pastaruoju metu besistatant nuosavą namą ar įrenginėjant didesnį butą labai aktualu sumažinti būsto šildymo išlaidas. Tai ypač akivaizdu tapo šią žiemą, kai ne vienas pavydžiai žvilgčiojome Įį tuos, kurie įsirengė namuose židinį. Juk tai papildoma šiluma ir pats židinio kūrenimo ir ugnies stebėjimo procesas yra malonus, suartinantis šeimą bei draugus. Tačiau ne kiekvienas, net ir turintis namuose šį archaišką atributą, gali atsakyti į klausimą, kaip efektyviausiai naudoti degimo metu išsiskiriančią šilumą, o juk tai aktualu tiek šildantiems būstą dujomis ar elektra (pigesnis šildymas malkomis sutaupys brangesnio kuro sąnaudas), tiek tiems, kurie įsirengę kieto kuro katilines: ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį galima vėliau įjungti centrinę šildymo sistemą. Kaip įsirengti židinį, kad jis atliktų ne tik simbolinį vaidmenį, bet efektyviai šildytų patalpas, ar būtina sumontuoti brangiai kainuojančią kapsulę, ar užtenka vien stiklo durelių (kad nešokinėtų kibirkštys), o gal paprasčiausia būtų įsigyti buržuiką. Tačiau smagu grožėtis ir atvira liepsna. Kurį iš šių variantų rinktis, geriausia nutarti jau namo projektavimo metu, nes skirtingos paskirties židiniams reikalingi ir skirtingi dūmtraukiai. Atviras židinys ar kapsulė? Tiems, kurie įsitikinę, kad liepsna už stiklinių durelių – tai tas pats, kas bučinys per nosinaitę, reikėtų pasirūpinti, kad grindų danga patalpoje, kurioje stovi židinys, būtų atspari karščiui, nes kibirkštys kartais skrenda daugiau nei pora metrų, pagalvoti apie patogų pakuros bei židinio apdailos valymą. Jeigu tam pasiryžote, būtų puiku sukurti ir archaišką, kiek gruboką židinio išvaizdą, kad netradicinis įvaizdis pateisintų keblesnę priežiūrą. Tam ypač tinka natūralūs lietuviški lauko rieduliai, paprastas, net surūdijęs metalas, kalvio ar skulptoriaus rankos prisilietimas ir kiti autentiški elementai. Tegu tai būna pirmapradis aukuras arba išraiškingas kalkėmis balintas grubus kupolas. Vis dėlto pastaruoju metu dažniau po archaišku apvalkalu slypi naujomis technologijomis paremtas subtilus šiuolaikinio židinio organizmas. Efektyvus šildymas Esminis skirtumas tarp atviros pakuros ir kapsulės tas, kad kapsulė specialiai įrengtais ortakiais per ventiliacijos groteles išspinduliuoja net iki 70 proc. susikaupusios degimo metu šilumos į patalpas, o atviras židinys jos atiduoda tik 15 proc. per atvirą pakurą. Kiti procentai šilumos kartu su dūmais iškeliauja tiesiai į kaminą. O jeigu dar pakurą uždarome stiklinėmis durelėmis, tikrai turime bučinį per nosinaitę, t. y. šilumą už stiklo, juolab kad karščiui atsparus stiklas (vadinamoji stiklo keramika) tikrai nepigi (maždaug 1500 Lt už 1 kv. m). Jo neatstoja grūdintas stiklas, kuris nuo karščio gali sutrūkti. Kad neizoliuotumėte šilumos bei išvengtumėte kibirksčių, patartina naudoti prieš pakurą statomas specialias tinklelines ar stiklines užtvaras, kurios neuždengia liepsnos. Jų būna tradicinio ir modernaus dizaino, įsigyti jas galima specializuotuose salonuose. Šilumos paskirstymas patalpoms Didelis kapsulės privalumas tas, kad joje susikaupusi šiluma gali būti nuvedama per ortakius į gretimas patalpas ar viršutinius aukštus, o atviras židinys ar paprasta krosnelė (buržuika) šildo tik tą patalpą, kurioje stovi, taigi šiluma kaupiasi prie židinio ir tolesnių patalpų, ypač jeigu jos uždaros, sušilęs oras nepasiekia. Sukomplektavus kartu su kapsule židinio apatinėje ar viršutinėje dalyje elektrinį ventiliatorių jo pagalba šiltas oras išpučiamas į nutolusias patalpas ir tokiu būdu jos efektyviai šildomos tuo pačiu židiniu. Šalto oro padavimas turi būti numatomas židinio apatinėje dalyje, tokiu būdu pagerinama oro konvekcija. Įsigydami kapsulę neskubėkite susigundyti auksarankių pasiūlymu sumeistrauti panašų dalyką pigiau. Gamykloje pagamintos kapsulės specialiai sumodeliuotos ir išbandytos, kad kuo efektyviau nukreiptų šilumą į ortakius, o vienintelis pavienių meistrų eksperimentas nesuteikia jokių garantijų. Kadangi kapsulės veikimo principas pagrįstas greitu šilumos atidavimu ne tik į ortakius, bet ir visu savo paviršiumi (ji šilumos neakumuliuoja), todėl objekte kapsulė aptaisoma šilumos izoliacine medžiaga su specialia šilumą atspindinčia aliuminio folija. Tarp kapsulės ir šilumos izoliacijos sluoksniu paliekamas 3–5 cm oro tarpas, kuriuo šiltas oras nuo įkaitusios kapsulės kyla į viršų, ventiliacijos grotelių link, pro kurias ir išspinduliuojamas į patalpą. Ties viršutine kapsulės dalimi dūmtraukyje įrengta speciali sklendė reguliuoja degimo procesą: kad malkos taip greitai nesudegtų, galima pereiti į smilkimo procesą, ypač ne tokią speiguotą dieną, kuomet ir smilkstančios malkos palaiko reikiamą šiluma. Per vieną valandą atvirame židinyje sudeginama apie 12–15 kg malkų per valandą, o kapsulėje – tik 4 ar 5 kg. Mėgstantiems atvirą liepsną verta įsigyti kapsulę su pakeliamu į viršų stiklu, kuomet visiškai pasislėpęs už židinio apdailos stiklas atidengia atvirą ugnį, o panaudoję apdailai plytas bei dekoratyvų ar natūralų akmenį bei keraminius koklius suteiksite židiniui ne tik natūralumo, bet ir inertiškumo kaupiant ir pamažu atiduodant šilumą. Židinio jungimas į dūmtraukį Taupant erdvę šalia židinio bei siekiant pagerinti trauką galima pasirinkti nerūdijančio plieno dūmtraukį. Jį ypač patogu įrengti, kuomet židinys statomas patalpos viduryje – dūmtraukis nuvedamas į kapsulės centrą, kuriame yra 18–23 cm skersmens anga. Tokiu atveju galima atsisakyti mūrinio dūmtraukio, kuris vizualiai padidina židinio tūrį, ypač jeigu kanalas dūmams yra ne sienoje, o šalia jos, nes anga dūmams nuvesti turėtų būti 27×27 cm (schemutė). Lengvas plieninis dūmtraukis ne tik neužgožia erdvės, bet ir gali būti dekoratyvus modernaus pastato erdvės dalyvis. Montuojant plieninį dūmtraukį būtina laikytis priešgaisrinio saugumo reikalavimų, ypač kur jis kerta medines konstrukcijas. Toje vietoje turi būti išlaikomas norminis atstumas iki medžio konstrukcijų, sandūros vietoje dūmtraukis papildomai izoliuojamas šilumos izoliacine vata. Taip pat būtina ir patį dūmtraukį izoliuoti 5 cm storio šilumos izoliacine vata, nes prie pat kapsulės temperatūra siekia 500 laipsnių, o patalpos viršuje ties grotelėmis – apie 143oC (prisilietę prie neizoliuoto dūmtraukio nusideginsite). Išorinei dūmtraukio daliai pagaminamas toks pat, tik didesnio skersmens cinkuotas arba plieninis vamzdis (priklausomai nuo to, kokia estetinė išvaizda reikalinga). Toks dvigubas dūmtraukis su šilumos izoliacija viduje jau tampa 40 cm skersmens. Jeigu norite plonesnio vamzdžio, jis turi susijungti su kapsule aukščiau žmogaus ūgio, kad būtų išvengta nemalonių netikėtumų. Didelis plieninio dūmtraukio trūkumas tas, kad jame negalima įrengti ortakių, kurie nuvestų šilumą į kitas patalpas. Tokiu atveju židinio viršutinė dalis padengiama gipskartonio plokštėmis siekiant paslėpti ortakius arba įrengiamas dar vienas plieninis vamzdis. Mūriniame dūmtraukyje taip pat patartina sumontuoti metalinį įdėklą, kuris pagerina trauką. Geriausia židinį montuoti kuo arčiau dūmtraukio, kad dūmai būtų nuvedami tiesiai į angą – tuomet geresnė trauka. Didesnis atstumas nuo dūmtraukio, posūkis komplikuoja židinio įrengimą – kiekviena dūmtakio alkūnė pailgina kaminą apie 1 metrą. Prie vieno dūmų kanalo galima jungti tik vieną židinį, priešingu atveju pablogėja trauka, padidėja tikimybė smalkėms ir dūmams patekti į patalpas. Ventiliacija Įrengiant kapsulę būtina numatyti ne tik oro padavimą į apatinę židinio dalį, bet ir į patalpą, kurioje stovi židinys, nes degimo procesui naudojamas deguonis, antraip bus juntamas oro stygius. Jeigu patalpoje nenumatytas ventiliacijos kanalas, būtina languose įrengti mikroventiliacijos groteles ir pan. Kainos Jeigu patį paprasčiausią atvirą židinį ar krosnelę galima įrengti ir už 1000 Lt ar net mažiau, o nesudėtingam židiniui – šildymo sistemai teks skirti ne mažiau 8000 Lt. Taigi pasiimkite rašiklį ir suskaičiuokite, kiek metų galėsite už šiuos pinigus šildyti savo būstą (per kiek laiko atsipirks investicija). Jeigu name toks židinys – vienintelė šildymo sistema, pavasarį ruoškitės jį atnaujinti, nes ant sienos ir ant lubų prie grotelių kaupsis suodžiai. Tačiau gerai apšiltintame nedideliame rekonstruotame sodo name ar sodyboje, ten, kur nėra dujotiekio, tai išties vertas dėmesio dalykas.