Kaip nenutukti

Pasaulinė statistika rodo, kad nutukę žmonės trumpiau gyvena, greičiau sensta, dažniau serga virškinimo trakto (kepenų, tulžies pūslės ir kt.), kvėpavimo organų ir kraujotakos ligomis, diabetu. Nutukimas turi įtakos ne tik žmogaus sveikatai, žmogus pasi­daro dramblotas, pablogėja judesių koordinacija ir greitis. Dabar­tiniais statistikos duomenimis, tik 5%   yra nutukę dėl ligos papatikslinti taip: ją palyginti su sia mase, kuri buvo 22-ais gyvenimo metais.

  • Kaip išvengti nutukimo? Svarbiausia — neleisti padidėti kū­no masei, o jeigu jau taip atsitiko, kuo greičiausiai jos atsikratyti. Geriausias būdas „nereikalingiems kilogramams” numesti — var­toti mažiau kaloringą maistą. Dar labai svarbu sportinė veikla. Papildai sportui, jums padės pasiekti gan greių rezultatų. Kitaip vėliau reikės imtis griežtes­nių priemonių, o tai yra labai nelengva ir ne itin naudinga svei­katai.

Nuo ko reikia pradėti liesėti? Pirmiausia reikia pasistengti atsikratyti visų negalavimų, po to duoti organizmui kalorijų ma­žiau, negu jam kasdien reikia. Todėl svarbu žinoti, kam suaugusio žmogaus organizmui kasdien reikia energijos?

  1. Energijos pagrindinei medžiagų apykaitai, t. y. energijos, kurią organizmas eikvoja, būdamas visiškos ramybės būsenoje esant kambario temperatūrai. Jos reikia 1 kcal per valandą 1 kg kūno masės. Pavyzdžiui, 60 kg sveriančiam žmogui pagrindinei medžia­gų apykaitai per valandą reikia 60 kcal energijos arba 60X24 — = 1440 kcal per parą;
  2. Energijos maisto virškinimui ir pasisavinimui. Jos kiekis priklauso nuo lyties, amžiaus, ūgio ir net klimato.
  3. Energijos raumenų darbui. Jos poreikis priklauso nuo to, kokį žmogus dirba darbą ar sportuoja.

Energijos balansas esti tik tada, kai su maistu jos gaunama tiek, kiek ir išeikvojama. Jeigu organizmas gauna daugiau ka­lorijų, negu jam reikia, kaupiasi riebalai. Sis procesas ypač ak­tyvus, kai organizmas visiškai nustoja augęs (po 25 metų) ir jam mažiau reikia energijos. Tuo metu reikia atkreipti ypatingą dė­mesį į maisto racioną. Žiemą maistas turi būti šiek tiek kaloringesnis negu vasarą.

Nusprendus suliesėti, dieta turi būti tokia, kad kalorijų užtektų tik pagrindinės medžiagų apykaitos energijos sąnaudoms. Kai ener­gijos išeikvojama daugiau, negu jos gaunama su maistu, prireikia organizmo atsargų, t. y. „deginami” sukaupti riebalai. Tačiau reikia nepamiršti, kad dietinis maitinimasis turi būti tik specifinė normalios mitybos modifikacija. Reikia saugotis per­nelyg vienpusiškų ir madingų „stebuklingai veiksmingų” dietų, kurios dėl savo vienpusiškumo gali ryškiai sutrikdyti organizmo veiklą.Kartais žmonės, kurie mėgina savarankiškai (be gydytojo re­komendacijos) suliesėti, stengiasi visiškai nevartoti angliavande­nių, vaisių ir daržovių. Todėl labai sutrinka medžiagų apykaita, prasideda sunkios ligos, nes tam tikro angliavandenių kiekio rei­kia tam, kad tinkamai „sudegtų” riebalai ir gyvuliniai baltymai.

  •       Ar yra valgių; nuo kurių ypač tunkama? Nuo jokių valgių ne-tunkama, jeigu  jų kaloringumas neviršija organizmo energijos poreikių. Jeigu gausiai maitinsimės tik angliavandeniais, tai ilgai­niui organizmas tikriausiai šias „papildomas” kalorijas pavers  riebaliniu audiniu. Kai kas tvirtina, kad daržovių galima valgyti tiek, kiek norima, nes nuo jų netunkama. Tačiau daržovės turi daugpaprastųjų   cukrų   pavidalu   angliavandenių,   kurie   labai   lengvai pasisavinami, todėl nuo jų didelio kiekio taip pat galima nutukti. Skaitytojams 2 ir 3 lentelėse pateikiama kai kurių maisto pro­duktų baltymų kiekis ir kaloringumas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.