Kitokia kitokio Berlyno naktis

Du kolegos žurnalistai nutarė pasidomėti, kaip tvarkingieji vokiečiai atsipalaiduoja po įtempto darbo

Berlynas – miestas, kuriame susipina viso pasaulio kultūros. Ir dabar
jis yra vienas specifiškiausių Vokietijoje. Įrodymų toli ieškoti
nereikia.

Su kolega išeiname į gatves. Nutarėme pasidomėti, kaip miestiečiai
praleidžia vėlyvus vakarus ir naktis. Ko jau ko, bet klubų ar barų
(vadinamų kneipių) čia netrūksta. Ironiška, Darbas Vokietijoje rasti ten, kur anksčiau nebuvo – Rytų Berlynas ilgą laiką buvo
izoliuotas, tačiau dabar, tarkime, Oranienburger gatvėje, barai
glaudžiasi vienas prie kito. Dar tirščiau nei J. Basanavičiaus gatvėje
Palangoje per patį sezono įkarštį. Tik muzikos kakofonija niekam
netrukdo.

„Paslaugų“ sferos darbuotojos persikėlė į rytinę miesto dalį
Mitte rajonas. Prie barų sukiojasi įvairios „gražuolės“. Jos čia
pigiausios. Dažniausiai gatvėse būna tik nuo narkotikų trūkumo
kenčiančios. Neretai joms nieko daugiau nereikia, kaip tik „pakabinti“
kokį pakaušusį žmogelį, kuris už paslaugas čia pat, krūmuose, sumokės
tiek, kad užteks dar vienai dozei. Nors jei gera naktis, užteks ne tik
dozei: ji galės pavalgyti bei pasitaupyti „juodai dienai“ – kuomet
niekas per naktį ja nesusidomės.

Kažkada buvusi populiari Kurfürstendamm vadinama gatvė savo
„pozicijas“ praranda. Vakarų Berlyne nuoma daug brangesnė, ten renkasi
rafinuotesnė publika, kuriai niekalas netinka. Todėl visos buvusios
„paslaugų“ sferos darbuotojos persikraustė į Rytus.

Tačiau mes jomis nesusigundome. Nesame tiek girti. Ir apskritai
pradedame diskutuoti, kiek reikia išgerti, kad susigundytum jomis,
kainuojančiomis vos keliolika markių. Viešnamiuose, kurių oficialių
nėra ir kurie laikraščiuose reklamuojasi kaip „Modelių viešbučiai“,
kainos gerokai didesnės – 60 DM tik už vieną kartą (beje, tokio paties
dydžio yra ir bauda už važiavimą be bilieto), o už valandą tenka
pakloti nuo 100 iki 120. Tačiau laikraščių skyreliai „Diskretiškas
Berlynas“ mirga nuo pasiūlymų: „Dailūs modeliai iš Lenkijos“, „Trys
jaunos manekenės iš Rusijos. Jokių tabu“, „Manekenės…“,
„Modeliai…“, o kartais tiesiog nurodomas adresas ir pradinė kaina.
Kainų „lubos“ priklauso nuo to, kokią pasirinksi ir ko norėsi.

„Trys jaunos manekenės iš Rusijos…“
Einame toliau. „Modeliais“ vis dar nesusigundome. Juo labiau, kad ir
kambarėliai, kuriuose jos gyvena, nekelia pernelyg didelio
pasitikėjimo. Tiesa, pigūs „modeliai“ (geruose viešnamiuose be 200 DM
net neverta rodytis) ir pigūs butai turi savo specifiką. Čia pigu,
todėl nesitikėk itin didelės prabangos, gero remonto ar apstatymo. Kai
kur ir tvarkos tenka paieškoti. Taip, prieš darbo pradžią kambarėliai
būna sutvarkyti. Tačiau kuomet „dirbti“ tenka kaip prie konvejerio,
apsitvarkymui tarp dviejų klientų laiko ne kažin kiek ir lieka.

Dar tik keliolika minučių po vidurnakčio. Tačiau eilinis darbadienis
mažai kuo skiriasi nuo savaitgalio. Eilės prie įėjimų į klubus
nutįsusios šimtus metrų. Ir nesvarbu, kad per pastaruosius 10 metų
kainos kelis kartus pakilo. Dabar dažniausiai prašoma 15 markių, nors
vis dažniau paprašoma ir visų 20. Prieš dešimtmetį brangiausias
įėjimas buvo 5, o daugiausiai tekdavo mokėti vos 3 markes… Bet
bilieto kaina – ne kliūtis patekti į klubą.

Visos nemokamos kneipės tirštai apsėstos žmonių. Kažkas rūko žolę,
kažkas dalijasi nelaimingos meilės įspūdžiais, kažkas ieško „dilerio“.
Kyla įspūdis, kad narkotikų (dažniausiai marihuanos) įsigyti yra
paprasčiau, nei kai kuriuose baruose rasti tualetus. Tikrai taip. Tik
turėk pinigų ir „žolės“ galėsi gauti kad ir metams į priekį.

Bohemos karalystė
Ką mes veikiam? Sėdim „Mitte – Bar“ ar einam kur toliau? Gal einam,
nes ir „Mitte“, ir kiti aplinkui esantys barai labai primena airiškas
aludes. Alaus tradicijos Vokietijoje Tik ne taip gerai apstatytas kaip Lietuvoje.

Daug įdomesnis yra „Tacheles“. Dabar tai klubas, kuriame karaliauja iš
12 šalių atvykę menininkai. Sunku patikėti, kad prieš dešimtmetį tai
buvo „prabangus“ tarybinis prekybos centras. Po sienos griuvimo buvo
nuspręsta ta monstrą nugriauti, bet… Begriaunant sugedo technika, 15
menininkų per savaitę užėmė griuvėsius, kuriuose savo lėšomis įkūrė
dirbtuves, teatrą, du barus, koncertų, kino ir diskotekų sales. Čia ne
tik vyksta įvairūs koncertai. Salės naudojamos griežtai pagal
paskirtį. Ir nesvarbu, kad beveik septynerius metus „Tacheles“ buvo
nelegali užeiga.

Nuo nelegalių iki prestižinių
Beveik neįtikėtina, bet Berlyne yra daug nelegalių klubų, barų,
kneipių. Tiesa, iš išorės juos atskirti sunku. Bet informacijos gana
daug. Nelegaliuose baruose daug skrajukių su kitų barų adresais,
nuorodomis ir panašiai. Ir čia beveik nėra konkurencijos: baras
nelegalus, niekas jokių mokesčių nemoka, todėl kainos čia mažesnės nei
kitur. Publikos visada bus pakankamai.

Bet yra ir kitų klubų. Už įėjimą į juos reikia mokėti, tačiau žmonių
čia irgi niekad netrūksta. Pasirinkimas pagal kiekvieno poreikius.
Tarkime, gražiausia Berlyno publika renkasi klube „Kurvenstar“.
Įėjimas – 20 markių, tačiau čia aplink modeliai, modeliai, modeliai.
Modeliai – tos pačios, kaip ir prostitutes? Sunku atsakyti. Šios
gražios. Net labai. Muzikos įvairovė ir daug gražių merginų pritraukia
ne tik hormonų audras kenčiančius vaikinus. Vokietės irgi ateina čia.
Pažiūrėti ir pasvajoti, kad ir jos kada nors taip atrodys.

Kiek kitos yra „Cookies Club“. Šis kiek toliau nuo Oranienburger
gatvės, tačiau klubas garsėja griežtais reikalavimais. Neįleidžiami
bent truputį išgėrę, nederamai apsirengę… Tai bene vienintelė vieta,
kur vykdoma „veidų kontrolė“.

Į barą – tiesiai iš kontoros
O ką veikia vyresni? Kaip kas supranta pasakymą „vyresni“. Pensininkai
žiūri televizorių ar eina į savo klubus, kur randa širdžiai artimų
užsiėmimų. Dirbantys, net ir solidūs verslininkai į kneipes patraukia
jau aštuntą vakare – tiesiai iš savo biurų, kostiumuoti. Beje, dar
pernai (1999 – aisiais – aut. past.) visiškai nebuvo užeigų, kurios
pradėtų taip anksti veikti. Tik nuo dešimtos, ir tai geriausiu atveju.
Tokie vakarėliai po darbo ilgai netrunka: antrą nakties visi pradeda
skirstytis, juk rytoj vėl reikės atrodyti „šviežiai“ ir jaunai * taip
aiškina patys berlyniečiai.

Bet tuo sunku patikėti. Nes ilgiausios eilės prie kasų nutįsta tarp
vidurnakčio ir pirmos bei maždaug tarp pusės trijų ir pusės penkių.
O turistai renkasi kelis klubus gerai žinomose vietose. Bet ir kainos
ten didesnės, todėl niekas per naktį nepasilieka.
Nebent tie, kurie nebijo pasukti kiek į šoną nuo pačių populiariausių
ir labiausiai lankomų gatvių.

Autoriaus pastaba: Šis straipsnis buvo rašytas 2000 – ųjų
pabaigoje. Nuo to laiko Berlynas pakito. Deja, tikrai ne į gerą pusę.
Miesto valdžia nusprendė, kad Berlynas, kaip sostinė, pernelyg
„alternatyvus“ miestas. „Tacheles“, „Pfefferberg“, „Pfefferbank“ ir
kiti populiarūs barai uždaryti, restauruoti, juose įkurti „stilingi ir
madingi“ restoranai, o „Kurvenstar“ lyg praeities simbolis vis dar
bando nepaskęsti tarp įvairių suvaržymų ir reikalavimų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.